Izolimi i konfirmuar. Si po i dėmton BE interesat e saj nė Kosovė
22 November 2010
Berlin - Bruksel - Prishtinė
Click here to view this document as a PDF file in A4 format. To download the PDF file to your computer, right-click here, select "Save Link/Target As..." in the contextmenu and choose a destination on your hard disk. If you are having problems opening this PDF file, please click here for help. Please note that the PDF version of this document also contains footnotes that are not used in its web version.

 Përkrahur nga

Robert Bosch Stiftung

Pėrmbledhje ekzekutive

Ky raport vė nė pah trajtimin diskriminues tė Kosovarėve – qofshin ata shqiptarė, serbė, turq, romė, boshnjakė, ashkali apo egjiptianė - nga Bashkimi Evropian nė kontekst tė politikave mbi regjimin e vizave tė BE-sė.

Hapi i parė nė kėtė trajtim ishte zgjidhja specifike nė tė cilėn BE insistonte qė tė aplikohet pėr Kosovarėt qė mbajnė pasaporta tė Serbisė (pasi qė atyre kjo u lejohet sipas dispozitave tė Planit tė Ahtisaarit dhe Kushtetutės sė Kosovės): banorėt e Kosovės, pa marrė parasysh pėrkatėsinė e tyre etnike, mund tė marrin pasaportė Serbe vetėm pėrmes njė drejtorie speciale nė Ministrinė e punėve tė brendshme tė Serbisė. Por pasaportat e lėshuara nga kjo drejtori nuk gėzojnė tė drejtėn e udhėtimit pa viza nė zonėn e Schengenit.  Hapi i dytė ishte mosofrimi deri sot i udhėrrėfyesit normal pėr viza pėr Kosovėn, siē u ėshtė dhėnė tė gjitha vendeve tjera. Deklarata e kohėve tė fundit qė Kosova nuk ėshtė ende e gatshme pėr tu kyēur nė kėtė hap tė parė tė asaj qė BE e quan "dialog i vizave", pėr arsye se, sipas fjalėve tė Komisionerit Malmstrom, ajo "nuk ėshtė e gatshme", ishte tejet dėshpėruese pėr forcat proevropiane nė Prishtinė. Ėshtė vėshtirė tė kuptohet se si BE hyn nė "dialog pėr viza" me Rusinė, Ukrainėn apo Moldavinė, por jo edhe me kėtė shtet tė vogėl tė Ballkanit.

Ky trajtim diskriminues nuk ėshtė problem vetėm pėr qytetarėt e Kosovės por gjithashtu i dėmton edhe interesat e Bashkimit Evropian. Ai u bėn dėm pėrpjekjeve tė BE-sė pėr tė promovuar ndėrtimin shumė tė nevojshėm tė institucioneve nė Prishtinė. Ai dobėson pozitėn e reformuesve proevropianė nė Kosovė. Ai e bėn pak tė mundshme qė misioni mė ambicioz i sundimit tė ligjit nė histori tė BE-sė – EULEX – tė jetė i suksesshėm sa ka mundur tė jetė. Ai vėshtirėson edhe mė tej krijimin e kushteve pėrkatėse nė Kosovė qė do t'u lejonin shteteve anėtare tė BE-sė qė t'i riatdhesojnė me mijėra banorė ilegalė tė Kosovės pa u pėrballė me kritika tė rrepta nga organizatat dhe OJQ-tė ndėrkombėtare. Politika aktuale e BE-sė nuk ndihmon nė realizimin e ndryshimeve por nė fakt pėrkrahė status quo-nė problematike, gjendjen ku sot Kosovarėt radhiten nė vendin e pestė sa i pėrket azilkėrkimit nė BE, pėrkundėr kushtit aktual tė vizave. Ai gjithashtu zvogėlon nivelin e ndikimit qė BE mund tė ushtrojė nė moderimin e dialogut mes Beogradit dhe Prishtinės nė tė ardhmen e afėrt.

Duket se vendimmarrėsit nė shtetet anėtare tė BE-sė dhe nė institucionet e BE-sė e shohin tė arsyeshme jo vetėm tė parashtrojnė pyetje tė vėshtira pėr institucionet e Kosovės por edhe tė kėrkojnė reforma tė thella para se tė lejohet ēfarėdo liberalizimi i vizave. Kjo ėshtė arsyeja themelore qė paraqet boshtin e procesit tė udhėrrėfyesit: kėrkimi i realizimit tė reformave tė vėshtira nė shkėmbim pėr qasje nė BE. Liberalizimi i vizave gjithashtu duhet tė jetė nė interesin e sigurisė vetanake tė BE-sė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse shumė ministra dhe ish-ministra tė punėve tė jashtme dhe tė brendshme nga tėrė Evropa – por edhe shumica e deputetėve tė Parlamentit Evropian – janė shprehur nė favor tė nisjes sė procesit tė udhėrrėfyesit pėr Ballkanin.

Komisioni as nuk e ka hapur dialogun e vizave me Kosovėn e as nuk ia ka paraqitur udhėrrėfyesin apo ēfarėdo dokumenti tjetėr qė do tė pėrcaktonte se ēka Kosova duhet tė bėjė pėr tė gėzuar udhėtim pa viza. Kosovarėt ende duhet tė kalojnė nėpėr procedura tė vėshtira, stresuese dhe shpesh mjaft tė kushtueshme tė aplikimit pėr viza nė rast se duan ta vizitojnė cilindo shtet tė BE-sė – dhe ende nuk kanė ndonjė perspektivė tė qartė se si kjo mund tė ndryshojė nė tė ardhmen a afėrt. Megjithatė, nuk ka ndonjė arsye se pėrse logjika qė ėshtė e aplikueshme nė rastin e maqedonasve, malaziasve dhe serbėve nuk do tė mund tė aplikohej edhe pėr kosovarėt.

Ky dokument paraqet njė hulumtim tė detajuar tė asaj qė ka ndodhur gjatė dymbėdhjetė muajve tė fundit. Nė kėtė dokument theksohet se BE i ka parashtruar Kosovės kushte pėr liberalizimin e vizave tė cilat nuk ua kishte parashtruar shteteve tjera tė Ballkanit Perėndimor. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se analiza jonė tregon se nė fakt Kosova i ka plotėsuar kėto kushte shtesė. Megjithatė, ajo ende po lihet nė terr.

I. HYRJE: IZOLIMI I KOSOVĖS NĖ VITIN 2009 DHE SOT

Nė nėntor tė vitit 2009, ESI ka publikuar njė raport pėr Kosovėn dhe pėr udhėtimin pa viza nė BE.[1] Atėbotė, ne theksuam se Kosova ishte vendi mė i izoluar nė botė, ngase qytetarėt e saj ishin nė gjendje tė udhėtojnė pa viza vetėm nė pesė shtete: nė shtetet fqinje Shqipėri, Maqedoni dhe Mal tė Zi, si dhe nė Turqi dhe Haiti. Edhe pse Komisioni Evropian kishte propozuar fillimin e procesit tė liberalizimit tė vizave pėr Kosovėn nė tetor tė vitit 2009, ka shumė mėdyshje nėse edhe pėr Kosovėn do tė jenė tė zbatueshme kushtet tė cilat i janė parashtruar shteteve tjera tė Ballkanit Perėndimor. Ne kishim sugjeruar qė BE t'i pėrmbahet rekomandimeve tė Parlamentit Evropian:

"… Komisioni, brenda kufizimeve tė kompetencave tė veta dhe nė frymėn e Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit (tė vitit 1999), do tė duhej tė nisė dialogun pėr viza me Kosovėn me qėllim tė pėrcaktimit tė udhėrrėfyesit pėr lehtėsim dhe liberalizim tė vizave, ngjashėm me zhvillimet nė shtetet tjera tė Ballkanit Perėndimor"[2]

Nga atėherė kaloi njė vit. Pėr pesė shtete tė Ballkanit Perėndimor ishte ky njė vit i progresit tė jashtėzakonshėm. Serbia, Maqedonia dhe Mali i Zi fituan udhėtimin pa viza nė shtetet e Schengenit nė dhjetor tė vitit 2009. Shqipėria dhe Bosnja do ta fitojnė atė nė dhjetor tė vitit 2010. Nė vitin 2008, secilit nga kėto shtete u ishte ofruar "dialogu i vizave" e mė pas edhe "udhėrrėfyesi" drejt udhėtimit pa viza. Udhėrrėfyesit e vizave dukeshin pak a shumė njėjtė.[3]

Ato pėrcaktonin afėrsisht 50 kushte tė vėshtira nė sferat e sigurisė sė dokumenteve, kontrollit tė kufijve dhe luftės kundėr migrimit ilegal, krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Pėrkrah ekspertėve nga shtetet anėtare tė BE-sė, Komisioni rregullisht ka vlerėsuar progresin e secilit shtet deri nė plotėsimin e kushteve.[4]

Procesi u dėshmua tė jetė tejet i suksesshėm. Tė gjitha shtetet e pėrfshira nė tė realizuan njė numėr tė madh reformash. Para vetėm dy vitesh flitej pėr Ballkanin Perėndimor si geto i vizave. Tani nė fund tė vitit 2010, tė gjithė qytetarėt e Ballkanit – bullgarė, rumunė, serbė, kroatė, shqiptarė, maqedonas, boshnjakė, malazias me rreth 50 milion banorė gjithsej – do tė jenė nė gjendje tė udhėtojnė pa viza nė BE.

Megjithatė, nė kėtė tregim suksesi shfaqet njė pėrjashtim: Kosova me popullatėn e vet prej 2 milion banorėsh. Pėrderisa qytetarėt e Serbisė tani mund tė udhėtojnė nė 88 shtete pa vizė, Kosovarėt janė po aq tė izoluar se edhe para dymbėdhjetė muajsh.[5]

II. DIALOGU I PA-ARRITSHËM I VIZAVE

Komisioni Evropian ka nisur dialogun e vizave me Serbinė mė 30 janar tė vitit 2008. Brenda pak muajsh, i njėjti hapi dialogun e vizave edhe me Shqipėrinė, Bosnjė e Hercegovinėn, Malin e Zi dhe Maqedoninė. Deri mė 5 qershor tė vitit 2008, kėto pesė shtete pranuan udhėrrėfyesit e vizave, nė tė cilėt pėrcaktohen kushtet specifike qė ato duhet t'i plotėsojnė pėr tė fituar udhėtim pa viza.[6] Para nisjes sė dialogut pėr viza, tė gjitha pesė shtetet kanė negociuar marrėveshje tė ripranimit me BE-nė. (Marrėveshja e ripranimit mundėson deportimin e emigrantėve ilegal prapa nė shtetin nga i cili vijnė). Kėto marrėveshje hynė nė fuqi nė janar tė vitit 2008. BE vazhdimisht ka theksuar se ky paraqet vetėm hapin e parė drejt largimit tė kushtit tė vizave.

Shteti i parė me tė cilin Komisioni Evropian kishte vendosur tė lansojė dialogun e vizave ishte Rusia, nė prill tė vitit 2007. Mė pastaj, nė shtator tė vitit 2008, Komisioni kishte lansuar dialogun e vizave me Ukrainėn. Qė nga qershori i vitit 2010, BE ka hyrė nė dialog tė vizave edhe me Moldavinė. Megjithatė, nė rastin e Kosovės as qė ėshtė nisur dialogu i vizave e lere mė tė ofrohet udhėrrėfyesi. Ėshtė vėshtirė tė arsyetohet kjo.

Komisioni Evropian dhe Kosova kanė komunikuar intensivisht lidhur me ēėshtjet e vizave qė nga vjeshta e vitit 2009. Nė tetor tė vitit 2009, pothuajse dy vite pas lansimit tė procesit tė liberalizimit ė vizave me pesė shtetet tjera tė Ballkanit Perėndimor, Komisioni Evropian kishte deklaruar:

"Qytetarėt e Kosovės duhet qė nė vijimėsi tė pėrfitojnė nga pėrafrimi me BE-nė, pėrfshirė kėtu edhe mundėsinė e udhėtimit pa viza nė BE."[7]

Ai gjithashtu theksoi se kjo duhet bėrė pas plotėsimit tė disa kushteve tė caktuara, pėr tė adresuar kėsisoj brengat qė i kanė shtetet anėtare tė BE-sė:

"Kjo ėshtė e mundshme vetėm nėse Kosova mund tė sigurojė realizimin e reformave relevante dhe respektimin e rregullave dhe procedurave pėr tė minimizuar rreziqet e ndėrlidhura me sigurinė pėr shtetet anėtare tė BE-sė."[8]

Komisioni pėrcaktoi disa nga kėto kushte, filluar me ēėshtjen e ripranimit. Kjo kėrkesė ishte e drejtė: Shqipėria, Bosnjė e Hercegovina, Maqedonia, Mali i Zi dhe Serbia, por edhe Rusia, Ukraina e Moldavia, bėnė marrėveshje tė ripranimit me BE-nė para fillimit tė dialogut tė vizave. Megjithatė, nė rastin e Kosovės dokumenti politik i Komisionit gjithashtu pėrmend kushte tjera tė ndėrlidhura me reintegrimin, sigurinė e kufijve dhe regjistrat dhe dokumentet civile.[9]

"Pika fillestare pėr kėto reforma ėshtė funksionimi adekuat i aranzhimeve tė ripranimit. Kosova duhet tė miratojė legjislacionin e vet, tė pėrforcojė kapacitetet e veta administrative pėr tė proceduar me kėrkesat e ripranimit dhe tė implementojė strategji efektive tė reintegrimit [pėr personat e dėrguar prapa nga shtetet anėtare tė BE-sė]. Ajo gjithashtu duhet tė shtojė sigurinė e kufijve tė vet dhe tė sigurojė menaxhimin e regjistrave civil dhe lėshimin e dokumenteve. Komisioni propozon qė tė vazhdohet me njė qasje tė strukturuar pėr tė sjellė qytetarėt e Kosovės mė afėr BE-sė pėrmes dialogut tė vizave me perspektivė eventuale tė liberalizimit tė vizave pasi qė tė jenė realizuar tė gjitha reformat e domosdoshme."[10]

Sidoqoftė, nuk ishte e qartė se nė ēfarė faze do tė plotėsoheshin tė gjitha kėto kushte: para dialogut tė vizave apo pas tij si pjesė e procesit tė liberalizimit tė vizave? Nė rastin e shteteve tjera tė Ballkanit Perėndimor, kėto kushte duhet tė plotėsohen si pjesė e procesit tė implementimit tė udhėrrėfyesit.

Nė dhjetor tė vitit 2009, Kėshilli pėr Ēėshtje tė Pėrgjithshme i BE-sė, nė tė cilin bėjnė pjesė ministrat e punėve tė jashtme tė BE-sė, ėshtė pajtuar pėr tė lėshuar njė deklaratė tė formuluar me shumė kujdes:

"…qė Kosova duhet tė pėrfitojė nga perspektiva e liberalizimit eventual tė vizave (pa paragjykuar qėndrimet e shteteve anėtare lidhur me statusin) pasi qė tė jenė plotėsuar tė gjitha kushtet dhe fton Komisionin qė tė vazhdojė me njė qasje tė strukturuar pėr tė sjellė popullin e Kosovės mė afėr BE-sė."[11]

As ky formulim nuk e ka qartėsuar se nė cilin moment do tė konsiderohet se Kosova i ka plotėsuar "tė gjitha" kushtet. Ai pėrmbante vetėm premtimin pėr njė "perspektivė tė liberalizimit eventual tė vizave". Dialogu i vizave i propozuar nga Komisioni as qė u pėrmend fare.

Nė janar tė vitit 2010, zyrtarė tė Komisionit Evropian dhe qeveria e Kosovės u takuan brenda kornizės sė Dialogut tė Procesit tė Stabilizim Asocimit (SAPD) pėr tė diskutuar mbi "drejtėsinė, lirinė dhe sigurinė".[12] U trajtuan dhe u listuan pėr diskutim rreth 120 reforma specifike. Progresi nė kėto ēėshtje "do tė jetė gjithashtu kyē nė rrugėtimin drejt dialogut tė liberalizimit tė vizave" u tha nga Komisioni nė konkluzionet zyrtare tė dhėna. Privatisht Kosovarėve u rekomandohej qė tė pėrqendrohen nė ripranim, reintegrim dhe reformim tė sistemit tė regjistrimit civil.

Kosovarėt shpresonin se ky diskutim intensiv do tė jetė fillimi i dialogut tė vizave. Komisioni insistonte se kjo nuk ėshtė e vėrtetė. "Dialogu i Procesit tė Stabilizim Asocimit nuk duhet tė shihet si dialog i procesit tė liberalizimit tė vizave i cili ende nuk ka filluar" thuhej nė komunikatėn pėr shtyp qė u publikua menjėherė pas takimit.[13]

Tre muaj mė pas, nė prill tė vitit 2010, Zyra Ndėrlidhėse e Komisionit Evropian (ECLO) nė Kosovė sajoi njė raport pėrcjellės: njė "pėrmbledhje faktesh" mbi liberalizimin e vizave. Kjo ishte hera e parė qė njė dokument i shkruar pėrcaktonte qartė qė Kosova duhet t'i plotėsojė parakushtet pėr lansimin e dialogut tė vizave (derisa gabimisht pretendonte se reintegrimi ka qenė parakusht edhe pėr pesė shtetet tjera):

"Ngjashėm si pėr pesė shtetet Ballkanit Perėndimor qė kanė nisur dialogun e liberalizimit tė vizave nė fillim tė vitit 2008, rėndėsi tė veēantė do tė kenė politikat e qėndrueshme tė ripranimit dhe reintegrimit para se tė mund tė fillojė dialogu pėr liberalizimin e vizave. Kosova ka edhe shumė sfida tė tjera, pėrfshirė kėtu sigurinė e dokumenteve, menaxhimin e kufijve dhe migrimit, mbrojtjen e tė dhėnave personale dhe rezultatet nė luftėn kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit. Pasi qė Komisioni Evropian tė gjykojė se gjendja ėshtė e kėnaqshme, ai do tė vendosė tė nisė dialogun e liberalizimit tė vizave me Kosovėn dhe do tė sajojė strategjinė pėrkatėse."[14]

Komisioni vazhdon tė insistojė se tėrė ky komunikim zyrtar nuk pėrbėn dialog tė vizave.

Atėherė, kur do tė fillojė pra dialogu "i vėrtetė" i vizave? Nė fillim tė muajit korrik, gjatė njė takimi tjetėr (takimi i parė vjetor nė Dialogun e Procesit tė Stabilizim-Asocimit) me zyrtarė tė Komisionit, tė mbajtur nė Prishtinė, Drejtori pėr Zgjerim pėr Ballkan, Pierre Mirel, deklaroi se ai pret qė dialogu pėr liberalizimin tė fillojė nė Shtator. Ditėn vijuese tė gjitha gazetat kryesore tė Kosovės raportuan mbi lajmet inkurajuese:

"Progresi konkret i Kosovės nė shumė ēėshtje qė i diskutuam sot, do t'i mundėsojė BE-sė qė tė shtyjė pėrpara propozimet qė i kemi bėrė vitin e kaluar, nė veēanti nisjen e dialogut pėr liberalizim tė vizave", tha Mirel."[15]

Shtatori erdhi e shkoi. Dialogu i vizave nuk filloi. Mė nė fund, mė 6 tetor tė vitit 2010, Komisionerja pėr Punė tė Brendshme Cecilia Malmstrom foli para Parlamentit Evropian. Pasi qė shpalli qė Bosnja dhe Shqipėria i kanė plotėsuar standardet pėr udhėtim pa viza nė shtetet e Schengenit, ajo sqaroi:

"Kosova nuk ėshtė harruar. Kosova ėshtė natyrisht njė partner shumė i rėndėsishėm nė kėtė rrugėtim. Ne kemi bėrė shumė progres, por pėr tė qenė ky progres i qėndrueshėm, Komisioni duhet ta mbikėqyrė arritjen e standardeve dhe plotėsimin e kushteve nėse duam qė kėtė proces ta bėjmė mė legjitim. Dhe Kosova nuk ėshtė gati."[16]

III. ĒFARĖ KA BĖRĖ KOSOVA
A. Ripranimi

Ne veēse theksuam se tė gjitha shtetet tjera e kanė filluar dialogun e vizave me BE-nė vetėm pasi e kanė zgjedhur problemin e ripranimit. Pėr to, ky ishte i vetmi parakusht.

Nė rastin e Kosovės, ripranimi mė herėt kryhej nga Misioni i Administratės sė Pėrkohshme i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė (UNMIK) deri nė nėntor tė vitit 2008, kur kėtė e mori pėrsipėr Qeveria e Kosovės. Madje edhe para nėnshkrimit tė marrėveshjeve tė ripranimit me shtetet anėtare tė BE-sė, Kosova i ka pranuar me mijėra tė tė kthyerve nė vit.[17] Nė raportin e progresit Komisioni e ka lavdėruar qeverinė e Kosovės pėr trajtimin e marrėveshjeve tė ripranimit nga shtetet Evropiane "nė mėnyrė efikase".[18]

Mes vitit 1999 dhe mesit tė vitit 2009 janė kthyer 21,852 persona vetėm nga Gjermania (pėrkrah 92,240 kthimeve vullnetare).[19] Pasi qė i mori pėrsipėr kompetencat qeveria e Kosovės ajo mbeti e hapur pėr ripranim dhe rrallė refuzoi ndonjė kėrkesė pėr ripranim. Nga 1,580 kėrkesat e parashtruara nga Gjermania mes 1 janarit dhe 31 gushtit tė vitit 2009, Kosova i ka pranuar 1,553 ndėrsa i ka refuzuar vetėm 27 sosh.[20] Nė raportin e progresit, Komisioni e ka lavdėruar qeverinė e Kosovės pėr trajtimin e marrėveshjeve tė ripranimit nga shtetet Evropiane "nė mėnyrė efikase."[21]

Paralelisht me kėtė, Kosova ka lidhur marrėveshje bilaterale tė riatdhesimit me tė gjitha shtetet e interesuara: Shqipėrinė (tetor 2009), Belgjikėn (tetor 2009), Francėn (dhjetor 2009), Maqedoninė (dhjetor 2009), Zvicrėn (shkurt 2010), Gjermaninė (prill 2010), Danimarkėn (qershor 2010), Norvegjinė (tetor 2010) dhe Austrinė (shtator 2010). Marrėveshjet me Luksemburgun, Holandėn, Republikėn Ēeke, Hungarinė dhe Slloveninė janė duke u negociuar nė momentin e pėrpilimit tė kėtij shkrimi. Negocimet me Suedinė dhe Italinė pritet tė fillojnė sė shpejti.[22]

Krahas kėsaj, mė 25 qershor 2010 Kosova ka miratuar Ligjin pėr Riatdhesimin, sipas kėrkesės sė Komisionit, i cili mbulon tė gjitha shtetet e BE-sė qė nuk do tė nėnshkruajnė marrėveshje tė riatdhesimit me Kosovėn. Ky ligj i ri e obligon Kosovėn qė tė pranojė qytetarėt e saj qė zbulohet se janė duke banuar nė shtetet e BE-sė ilegalisht, por edhe shtetasit e vendeve tė treta qė vėrtetohet se nė BE kanė hyrė pėrmes Kosovės. Nė raportin e progresit, Komisioni thekson se ligji "i plotėson nė vija tė gjera kushtet e BE-sė".[23]

Megjithkėtė, kjo u vėrtetua se nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė nisur dialogun e vizave. Nė vend tė kėsaj, Komisioni vendosi tė insistojė nė parakushte tjera, tė cilat nuk janė aplikuar asnjėherė mė parė tek shtetet tjera. Nė njė letėr tė pėrbashkėt tė adresuar pėr Kryeministrin e Kosovės nė maj tė vitit 2010, Komisionerja pėr Punė tė Brendshme Cecilia Malmstrom dhe Komisioneri pėr Zgjerim Stefan Fule thuhej:

"… para se tė mund tė fillojė dialogu i vizave dhe tė mund tė hartohet strategjia pėr viza, Kosova duhet tė miratojė legjislacionin e vet pėr riatdhesim, tė fuqizojė kapacitetin e vet administrativ pėr tė proceduar me kėrkesat pėr ripranim dhe pėr tė implementuar njė strategji tė efektive tė reintegrimit. Pėrveē kėsaj, Kosova gjithashtu duhet tė shtojė sigurinė e kufijve dhe menaxhimin e regjistrave civil dhe lėshimit tė dokumenteve."[24]

B. Siguria e kufijve

Mes parakushteve qė ishin specifike pėr Kosovėn e tė cilat i pėrmendėn Komisionerėt Malmstrom dhe Fule nė letrėn e tyre tė datės 5 maj 2010, ishte edhe "shtimi i sigurisė sė kufijve".[25] Njė mision i madh ėshtė i angazhuar nė terren qė nga viti 2008 (EULEX) me mandat specifik pėr t'i ndihmuar autoriteteve tė Kosovės nė sferėn e sigurisė sė kufijve. BE dhe fqinjėt e Kosovės kanė interes qė tė sigurojnė se kufijtė e vendit do tė menaxhohen nė mėnyrė tė mirėfilltė. Pėrmirėsimet nė kontroll tė kufijve dhe implementimi i menaxhimit tė integruar tė kufijve (IBM) gjithashtu paraqesin parakushte pėr liberalizim tė vizave.

Kosova ka 605 kilometra kufij. Deri vonė, kufiri kontrollohej nė tėrėsi nga KFOR-i, si forcė ushtarake ndėrkombėtare. Mė 28 prill tė vitit 2010, Policia Kufitare e Kosovės mori pėrsipėr pėrgjegjėsitė nga KFOR-i sa i pėrket mbikėqyrjes sė kufirit me Shqipėrinė. Pėr kėtė qėllim janė rekrutuar 127 zyrtarė tė rinj.[26] Policia Kufitare aktualisht ėshtė duke punėsuar staf tė ri pėr tu pėrgatitur pėr bartjen e pėrgjegjėsive mbi kufirin me Maqedoninė.[27] Kufiri me Malin e Zi ėshtė ende duke nė proces tė demarkimit, dhe ende patrullohet bashkėrisht me KFOR-in. Me rekrutėt e rinj, Policia Kufitare do tė ketė rreth 1,200 tė punėsuar. Me marrjen e pėrgjegjėsive pėr kontrollin e tė gjithė kufijve nga Kosova, pritet qė nė tė ardhmen e afėrt tė punėsohen edhe 400 zyrtarė kufitarė shtesė.

Pėrgjegjėsia pėr 15 vendkalimet kufitare tė Kosovės i ėshtė bartur policisė kufitare tė Kosovės, pėrveē enklavės me shumicė serbe nė veri tė lumit Ibėr ku qeveria e Kosovės ka prezencė dhe fuqi tė limituar. Kufiri nga ana kosovare kontrollohet nga KFOR-i, ndėrsa dy kalimet kufitare (portat 1 dhe D31) kontrollohen nga EULEX-i. Pasi qė Serbia e konsideron Kosovėn pjesė tė territorit tė vet, ana serbe e kufirit nuk kontrollohet nga policia e rregullt kufitare serbe por nga Policia e Serbisė. Kjo sigurisht paraqet kalimin kufitar mė problematik pėr Kosovėn dhe Serbinė. Megjithatė, nė rastin e Serbisė, BE nuk e ka konsideruar kėtė ēėshtje pengesė pėr lejimin e lėvizjes pa viza.

Pėrveē disa rregulloreve tė caktuara, pjesa mė e madhe e legjislacionit tė domosdoshėm tani ėshtė miratuar. Strukturat e menaxhuese pėr Menaxhimin e Integruar tė Kufijve tanimė janė krijuar. Bashkėpunimi mes agjencive tė ndryshme qė veprojnė nė kufi – policia kufitare, doganat, shėrbimet ushqimore dhe veterinare – veē ka filluar.[28] Ėshtė hapur njė qendėr e pėrbashkėt operative e policisė dhe doganės. Janė hartuar procedura tė pėrbashkėta pėr vlerėsim tė rrezikut. Policia kufitare dhe shėrbimi doganor kanė kryer njė sėrė operacionesh tė pėrbashkėta. Ekzistojnė nisma pėr shfrytėzim tė pėrbashkėt tė pajisjeve dhe infrastrukturės. Nė 2 prej 15 vendkalimeve kufitare tė Kosovės janė hapur stabilimente tė pėrbashkėta tė policisė – doganės – shėrbimit veterinar.

Infrastruktura komunikuese qė lidh vendkalimet e ndryshme kufitare me njėri tjetrin dhe me qendrėn gjithashtu ėshtė pėrmirėsuar. Policia Kufitare e Kosovės ka nėnshkruar memorandume tė mirėkuptimit me tė gjitha shtetet fqinje pėrveē Serbisė. Shėrbimi doganor i Kosovės ka nėnshkruar marrėveshje bashkėpunimi dhe ndihmese me Shqipėrinė, Malin e Zi,[29] Francėn, Turqinė dhe Finlandėn.[30] Takime tė rregullta pune mbahen me homologėt maqedonas, malazias dhe shqiptarė.

Shumė probleme ende mbesin. Siē thekson Komisioni nė raportin e progresit pėr vitin 2010, "Kosova ėshtė nė fazė tė hershme tė trajtimit tė tė gjitha sfidave qė ndėrlidhen me menaxhimin e integruar tė kufijve"[31] Sidoqoftė, deri tani qeveria ka dėshmuar pėrkushtim tė dukshėm pėr pėrmirėsim nė kontrollimin dhe menaxhimin e kufijve. Kėtė e ka kuptuar edhe Komisioni qė thotė se "Kosova ka shėnuar pėrparim" nė kėtė fushė.[32]

C. Regjistrat civilė

Letra e Malmstrom dhe Fuele pėrmend edhe njė parakusht tjetėr: ēėshtjen e regjistrave civilė dhe dokumenteve civile:

"Kosova duhet tė shtojė sigurinė nė kufijtė e saj dhe tė sigurojė menaxhimin e regjistrave civilė dhe lėshimin e dokumenteve."[33]

Kur administrata dhe ushtria serbe u tėrhoq nga Kosova pas fundit tė luftės sė vitit 1999, rreth 70 pėr qind tė regjistrave ose u morėn nė Serbi ose u shkatėrruan. Nė vitin 2000, UNMIK-u filloi regjistrimin e popullatės nga fillimi dhe nisi riplotėsimin e regjistrave tė lindjes, vdekjes dhe martesave. Ky proces i regjistrimit u pėrshkua me vėshtirėsi tė ndryshme: shumė persona tė zhvendosur kishin humbur letėrnjoftimet dhe certifikatat e lindjes Jugosllave. Regjistrimi i pakicave u dėshmua tė jetė posaēėrisht i vėshtirė.[34] Ngutia me tė cilėn UNMIK-u e realizoi procesin e regjistrimit bėri qė tė ketė dyshime mbi integritetin e kėtij procesi.

Ndėrkohė, njė numėr i madh i regjistrave tė vjetėr dublikatė/rezervė (rreth 80 pėr qind nga numri origjinal) veē janė gjetur. Ato tani shfrytėzohen si origjinale.[35] Edhe rikrijimi i regjistrave tė statusit civil qė mungojnė ėshtė nė realizim e sipėr. Ky proces ngėrthen nė vete shfrytėzimin e dokumenteve pėrkrahėse – kopje tė letėrnjoftimeve, certifikatave dhe dosjeve tė lindjes dhe martesės, fletėpranime tė ndihmave sociale apo dokumente tjera tė mbajtura nga arkivat komunale apo vetė qytetarėt.[36]

Deri tani janė digjitalizuar rreth 80 pėr qind tė tė tė dhėnave nė regjistra. Pjesa e mbetur pritet tė digjitalizohet deri nė fund tė vitit. Mbi 250 persona janė punėsuar pėr tė skanuar tė gjithė regjistrat dhe pėr tė kontrolluar dyfish tė gjitha tė thėnat e digjitalizuara. Nė regjistrin kryesor, tė gjithė punonjėsit kanė emra dhe fjalėkalime unike qė mundėson pėrcjelljen e veprimeve tė tyre nė sistem. Komisioni ka pranuar se "ėshtė arritur progres".[37] Qeveria e Kosovės, e pėrkrahur nga EULEX-i, gjithashtu ka shtuar sigurinė e tė dhėnave private dhe ka pėrmirėsuar shpėrndarjen e tyre.

Mes qershorit dhe gushtit tė vitit 2010, Ministria e punėve tė brendshme e Kosovės dhe EULEX-i pėrmes njė pėrpjekjeje tė pėrbashkėt kanė vėnė nėn mbikėqyrje tė gjitha etapat e procesit tė lėshimit tė dokumenteve, duke mbikėqyrur 255 zyra pėrgjegjėse pėr shpėrndarjen e dokumenteve tė ndryshme, nga certifikatat e lindjes dhe martesės deri tek pasaportat. Bazuar nė tė gjeturat, disa veprime qė synojnė tė shtojnė sigurinė e kėtyre proceseve janė ndėrmarrė menjėherė; masa tė tjera do tė pėrcaktohen me njė plan tė veprimit. Pothuajse tė gjitha zyrat tani kanė qasje nė bazat elektronike tė tė dhėnave.

Shumica e ligjeve tė kėrkuara janė miratuar, ndėrsa Ligji i rėndėsishėm pėr Statusin Civil pritet tė miratohet sė shpejti. Ligji pėr klasifikimin e dokumenteve dhe lejet e sigurisė[38] (qė rregullon klasifikimin e dokumenteve dhe dhėnien e lejeve pėr shfrytėzim tė tyre nga shėrbyesit publik qė punojnė me to) tani ėshtė nė kuvend.

Komisioni nė raportin e vet tė progresit ka parasysh se "pasaportat, letėrnjoftimet dhe dokumentet e statusit civil tė Kosovės kanė standarde tė larta teknike dhe tė sigurisė."[39] Njėkohėsisht, nė po kėtė raport identifikohen probleme me cilėsinė e tė dhėnave tė statusit civil, sigurinė dhe kontrollin e grumbullimit tė tė dhėnave tė statusit civil, dhe me lėshimin e dokumenteve tė statusit civil. Sido qė tė jetė, qeveria e Kosovės ka dėshmuar se mbetet e pėrkushtuar pėr adresimin e kėtyre pengesave dhe pėr arritjen e progresit tė mirėfilltė.

D. Reintegrimi

Kosova Strategjinė e parė tė saj pėr reintegrim tė personave tė kthyer e ka miratuar nė tetor tė vitit 2007, ndėrsa atė e ka pėrcjellė me planin pėrkatės tė veprimit nė fillim tė vitit 2008. Ky dokument parashihte disa nivele tė ndihmesės pėr tė kthyerit me forcė – nga vendosja e pėrkohshme e deri tek ndihma mjekėsore. Me tė ndaheshin pėrgjegjėsitė mes ministrive tė ndryshme dhe komunave. Kėto tė fundit duhej tė regjistronin tė kthyerit, tu siguronin atyre ndihmesė nė qasjen nė kujdes shėndetėsor, arsim, ndihmė sociale dhe punėsim, si dhe nė kthimin e pronės nė posedim.

Megjithatė, pak nga kjo u realizua. Nė nėntor tė vitit 2009, OSBE raportonte mbi "njė mungesė tė pėrgjithshme tė vetėdijes tek autoritetet lokale sa u pėrket roleve tė tyre dhe pėrgjegjėsive vis-a-vis personave tė kthyer." Sipas tyre, fondet e domosdoshme pėr implementimin e strategjisė nuk ishin vėnė nė dispozicion. Nė tė gjithashtu kishte ankesa mbi atė se "ende nuk po ndėrmerren masa konkrete pėr tė lehtėsuar reintegrimin e personave tė kthyer nė fushat si shėndetėsia, arsimi, punėsimi dhe banimi."[40] Raporti i tyre arrinte nė konkluzionin se:

"Mungesa e ndihmesės me tė cilėn ata pėrballohen nė fushėn e banimit, edukimit dhe mundėsive ekonomike shpesh sjell probleme serioze lidhur me reintegrimin e individėve dhe familjeve, nė veēanti tė personave qė i pėrkasin komuniteteve joshumicė."[41]

Tek nė vitin 2010 qeveria e Kosovės filloi tė punojė seriozisht nė reintegrim. Nė mėnyrė qė Kosova tė fillojė dialogun e vizave dhe tė merr strategjinė e vizave, Komisionerėt Malmstrom dhe Fuele kėrkonin qė Kosova "tė implementojė njė strategji efektive tė reintegrimit."[42]

Qeveria fillimisht kreu vlerėsimin pėr tė identifikuar problemet e sakta qė shfaqeshin gjatė implementimit tė strategjisė sė reintegrimit tė vitit 2007.[43] Kėtu pėrfshiheshin bashkėpunimi i pamjaftueshėm mes institucioneve tė Kosovės; mungesa e punėtorėve qė do t'i prisnin tė kthyerit me tė arritur nė pikat kufitare dhe do t'u ndihmonin atyre (nė nivel komunal, kėta individė as qė regjistroheshin); dhe mungesa e njė plani koherent pėr tė regjistruar fėmijėt e kthyer qė nuk flasin asnjė nga gjuhėt qė pėrdoren nė Kosovė nė shkollat e vendit. Ajo qė ishte mė mbresėlėnėse, siē theksohej nė raportin e OSBE-sė, qeveria nuk i kishte ndarė fondet pėr reintegrim.

Bazuar nė kėtė studim, tė cilin Komisioni Evropian e pėrshkruante si "vlerėsim tė thuktė tė boshllėqeve"[44] u rindryshua strategjia fillestare pėr reintegrim. Qeveria miratoi njė strategji tė re mė 25 qershor tė vitit 2010. Njė muaj mė pas Qeveria e miratoi edhe planin e veprimit. Tė dyja kėto u miratuan nga Kuvendi nė tetor tė vitit 2010. Pėr implementimin e strategjisė nė pjesėn e mbetur tė vitit 2010 u ndanė 500,000 euro. Pėr vitet 2011 dhe mė tej janė paraparė nga 3.5 milion euro nė vit.[45] Duke e ditur se ēfarė ėshtė situata ekonomike dhe fiskale nė Kosovė kjo shumė ėshtė e konsiderueshme. Nė raportin e progresit pėr vitin 2010, Komisioni vlerėsonte se plani i veprimit paraqet "njė bazė tė mirė pėr pėrmirėsime nė kėtė fushė."[46]

Implementimi veē ka filluar. Deri tani tė gjitha komunat e kanė alokuar nga njė zyrtar pėrgjegjės pėr reintegrimin e personave tė kthyer. Qeveria, nė bashkėpunim me OSBE-nė, i ka trajnuar kėta zyrtarė gjatė muajve qershor-korrik tė vitit 2010.[47] Ishin pėrpiluar fletushka speciale pėr tė pėrshkruar rolin dhe detyrat  e zyrtarėve nė procesin e reintegrimit. Pėrveē kėsaj, ishin pėrpiluar broshura informative nė shqip, serbisht, anglisht, gjermanisht dhe frėngjisht pėr tu shėrbyer tė kthyerve. Qeveria ka miratuar edhe njė akt nėnligjor pėr menaxhimin e Fondit tė Reintegrimit. Njė grup punues aktualisht ėshtė duke i pėrpiluar kriteret nė bazė tė tė cilave tė kthyerit do tė mund tė pėrfitojnė nga fondi.[48]

A do tė thotė kjo qė "strategjia efektive e reintegrimit" ėshtė "implementuar", siē kishte kėrkuar Komisioni Evropian? Nė raportin e vet tė progresit, Komisioni tėrheq vėrejtjen mbi faktin se "reintegrimi mbetet sfidė dhe se pėrpjekje tjera nga autoritetet e Kosovės duhet tė ndėrmerren."[49] Kjo sigurisht ėshtė e vėrtetė. Por a ėshtė kjo arsye e mjaftueshme pėr t'ia mohuar Kosovės lansimin e menjėhershėm tė dialogut tė vizave dhe dhėnien e udhėrrėfyesit, siē ka ndodhur me fqinjėt e saj?

ESI ka ekzaminuar me shumė kujdes 16 vlerėsime tė progresit qė Komisioni i ka bėrė pesė shteteve tjera tė Ballkanit Perėndimor. Ne gjithashtu i kemi shtjelluar edhe mbi 50 raporte nga ekspertė tė shteteve anėtare (qė merreshin si bazė pėr vlerėsimet e Komisionit). Nė vlerėsimet e tij, Komisioni zakonisht konsideron se njė strategji ėshtė "implementuar" pasi qė tė jenė realizuar hapat nė vijim: plani i veprimit ėshtė miratuar; aktet nėnligjore janė miratuar; resurset e domosdoshme njerėzore dhe financiare janė alokuar; dhe implementimi i aktiviteteve tė ndryshme ėshtė duke u zhvilluar mirė. Sipas kėtij pėrkufizimi, Kosova ka marrė notė kaluese.

IV. PĖRSE KOSOVĖS  NUK PO I IPET UDHĖRRĖFYESI?

Dokumenti Strategjik i Komisionit pėr Zgjerim 2010-2011, i publikuar mė 9 nėntor 2010, sugjeron qė dialogu i vizave me Kosovėn ėshtė i pashmangshėm.

"Komisioni mirėpret progresin qė Kosova e ka bėrė kohėve tė fundit nė miratimin e legjislacionit pėr riatdhesim, nė sajimin e planit tė veprimit pėr reintegrimin e tė kthyerve, tė ndihmuara me alokimin e resurseve tė ndara pėr kėto synime. Me kusht qė kėto tė implementohen nė vazhdimėsi, Komisioni zotohet tė lansojė dialogun e liberalizimit tė vizave shpejt."[50]

Ky hap i vonuar sigurisht do tė jetė pėrparim. Po kjo nuk do tė mjaftojė.

Nė rastin e shteteve tė Ballkanit Perėndimor, janė dashur zakonisht tre muaj nga fillimi i dialogut tė vizave pėr tu dhėnė udhėrrėfyesi. Megjithatė, kjo rrjedhojė e ngjarjeve nuk mund tė merret si punė e kryer. Rusia ka filluar dialogun e vizave me BE-nė qė nga viti 2007. Edhe pas kalimit tė tri viteve, Rusia ende nuk ka udhėrrėfyes e madje nuk ka as edhe premtim se njė i tillė do t'i  jepet.

Nė komunikatėn e vet tė muajit tetor 2009, Komisioni kishte paralajmėruar se nė vend tė njė udhėrrėfyesi, Kosovės do t'i dorėzohet njė "strategji gjithėpėrfshirėse" qė paraqet njė zhvillim sui generis:

"Komisioni propozon qė tė zhvillohet njė pėrqasje e strukturuar pėr tė sjellė qytetarėt e Kosovės mė afėr BE-sė pėrmes dialogut tė vizave me perspektivė tė liberalizimit eventual tė vizave pasi qė tė jenė realizuar tė gjitha reformat e domosdoshme. Bazuar nė vlerėsime tė thukėta tė realizuara, Komisioni propozon tė hartohet njė strategji gjithėpėrfshirėse qė do t'i udhėzojė pėrpjekjet e Kosovės pėr t'i plotėsuar kushtet e BE-sė sa i pėrket liberalizimit tė vizave. Kjo strategji do tė pėrcaktojė standardet nė bazė tė tė cilave do tė matet progresi i Kosovės nė kontekst tė dialogut tė vizave dhe e njėjta do t'i paraqitet Kėshillit pėr informim."[51]

A ėshtė i rėndėsishėm fakti se nuk ėshtė pėrdorė termi "udhėrrėfyes"? Pėr fat tė keq (dhe pėrkundėr sigurive qė zyrtarėt e Komisionit na i japin pėr tė kundėrtėn) ėshtė i rėndėsishėm. Politikanėt e Kosovės kanė arsye pėr tu brengosur. Nė BE, dallimet e tilla tė vogla do tė thonė shumė. Pėr tė dhėnė njė shembull konkret tė kėsaj, mė 12 maj tė vitit 2010, Komisioni Evropian lėshoi njė komunikatė lidhur me politikat e veta tė vizave kundrejt fqinjėve tė lindjes:

"Komisioni … do tė propozojė masat vijuese: udhėrrėfyesit pėr regjim pa viza pėr qėndrime afatshkurtra me Ukrainėn, me tė cilėn BE veē ėshtė duke e realizuar dialogun e vizave, dhe me Moldavinė, me tė cilėn ky dialog do tė fillojė sė shpejti. Progresi do tė varet nga plotėsimi i tė gjitha kushteve tė domosdoshme."[52]

Pėrmendja eksplicite e termit "udhėrrėfyes" pėr udhėtim pa viza u mirėprit nga liderėt e Ukrainės dhe Moldavisė. Kjo gjithashtu nxiti debat tė menjėhershėm dhe intensiv brenda BE-sė. Njė numėr i shteteve anėtare, tė udhėhequra nga Gjermania, reaguan me mospajtim. Siē sqaron njė organizatė hulumtuese polake, Gjermania nuk ėshtė duke nxituar lėvizjen drejt udhėtimit pa viza me shtetet lindore fqinje tė BE-sė:

"Nė dialogun e BE-sė me shtetet partnere, diplomacia Gjermane mėton tė mos shfrytėzojė ēfarėdo terminologjie qė do tė sugjeronte se ky synim ėshtė i arritshėm nė tė ardhmen e afėrt. Nė fakt, Gjermania preferon tė shfrytėzojė terme si ‘afatgjatė' dhe ‘graduale'. Ajo gjithashtu kundėrshton shfrytėzimin e ēfarėdo ‘udhėrrėfyesi', tė cilėt i perceptojnė si zotim juridik tė BE-sė pėr tė ofruar regjim pa viza pasi qė shteti nė fjalė tė ketė plotėsuar kriteret e pėrcaktuara nga BE."[53]

Kėto presione patėn rezultat. Komisioni i largoi tė gjitha referencat ndaj "udhėrrėfyesve" nė rastet e Ukrainės dhe Moldavisė. Mė 9 qershor tė vitit 2010 nė konkluzionet e takimit tė nivelit ministror mes BE-sė dhe Ukrainės vėrehej njė term i ri. Nė vend tė "udhėrrėfyesit" i bėhej referencė "planit tė veprimit".

"Palėt u pajtuan me rekomandimet e zyrtarėve tė lartė pėr tė hyrė nė njė fazė tėrėsisht opereacionale tė dialogut tė vizave nė bazė tė planit tė veprimit qė pėrcakton tė gjitha kushtet qė duhet tė plotėsohen nga Ukraina para lejimit tė mundshėm tė regjimit tė udhėtimit pa viza."[54]

Fakti qė shtetet anėtare luftuan pėr tė shmangur fjalėn "udhėrrėfyes" e bėnė tė qartė se kjo ēėshtje ėshtė e rėndėsishme dhe se terminologjia ka vlerė. Sa u pėrket atyre qė janė mė tė rėndėsishmit – shteteve anėtare tė BE-sė dhe zyrtarėve tė BE-sė – "plani i veprimit" apo "strategjia gjithėpėrfshirėse" nuk pėrbėn tė njėjtin lloj tė zotimit sikur "udhėrrėfyesi".

Edhe historia ėshtė e rėndėsishme. Deri nė vitin 2007, BE nuk ka qenė serioze sa i pėrket liberalizimit tė vizave pėr pjesėn e mbetur tė Ballkanit. Nė vitin 2003, gjatė njė samiti tė liderėve tė Ballkanit, BE u pat premtuar shteteve tė Ballkanit Perėndimor bisedime me Komisionin Evropian mbi reformat e domosdoshme. Nga kjo nuk u nxor kurrfarė e mire. Megjithatė, nė nėntor tė vitit 2007, BE e ndryshoi kėtė qasje dhe e parashtroi pėr herė tė parė konceptin e "udhėrrėfyesve":

"Komisioni konsideron se tani ėshtė koha qė tė lėvizet gradualisht drejt liberalizimit tė vizave me Ballkanin Perėndimor pėrmes ndėrmarrjes sė hapave konkret tė mėtejmė. Nė kėtė drejtim, Komisioni propozon tė niset dialogu me tė gjitha shtetet nė fjalė, me qėllim tė pėrcaktimit tė njė udhėrrėfyesi mbi kushtet qė duhet plotėsuar."[55]

Nė tė gjithashtu pėrshkruhej se ēfarė do tė thotė kjo:

"Kėta udhėrrėfyes do t'i mundėsojnė shteteve nė fjalė fokusim mė tė theksuar nė reforma, ndėrsa njėkohėsisht do ta pėrforcojnė edhe mė tej dukshmėrinė e zotimit tė BE-sė para popullatės sė rajonit."[56]

Kjo ka implikacione tė qarta pėr Kosovėn – e edhe pėr kredibilitetin e BE-sė. Tani kemi dy skenare pozitive dhe njė skenar negativ. Sipas skenarit tė parė pozitiv Kosova do ta merr udhėrrėfyesin "normal". Sipas tė dytit, Komisioni do tė deklarojė qartė se edhe nėse Kosova merr "strategjinė gjithėpėrfshirėse" ajo do tė trajtohet nė tė njėjtėn mėnyrė me shtetet tjera tė Ballkanit, d.m.th. se atyre do tu lejohet udhėtimi pa viza pas plotėsimit tė tė gjitha kushteve.

Skenari negativ thotė se BE do tė shtiret sikur nuk ka kurrfarė problemi pėr tė zgjidhur, duke shtuar kėsisoj frustrimin dhe dėshpėrimin nė tė ardhmen e afėrt, kur pritjet e njerėzve tė mos realizohen.

Kėto pritje sigurisht pėrshkohen me divergjencė. Njė shembull pėrshkrues pėr kėtė rast ėshtė pėrkthimi i Konkluzioneve tė Kėshillit nga dhjetori i vitit 2009, nė tė cilat pėrmendet pėr herė tė parė liberalizimi i vizave pėr Kosovėn dhe nė tė cilin thuhet se statusi nuk ishte ēėshtje problematike. Versioni nė anglisht thoshte:

"Kėshilli thekson se Kosova do duhej gjithashtu tė pėrfitojė nga perspektiva e liberalizimit eventual tė vizave pasi qė tė gjitha kushtet tė jenė plotėsuar dhe e fton Komisionin qė tė zhvillojė njė qasje tė strukturuar pėr tė sjellė popullatėn e Kosovės mė afėr BE-sė."[57]

Ndėrsa versioni frėngjisht thoshte diēka tjetėr:

"Le Conseil souligne que le Kosovo devrait également se voir offrir la perspective d'un assouplissement du régime en matičre de visas une fois que toutes les conditions seront remplies et invite la Commission ą poursuivre une approche structurée afin de rendre l'UE plus proche des citoyens kosovars."[58]

"Assouplissement du régime en matičre de visas" do tė thotė "zbutje" e regjimit tė vizave dhe jo heqje tė kushtit tė vizave nė tėrėsi, gjė qė ndodh me rastin e liberalizimit tė vizave.

Ky dallim ėshtė brengosės. A janė francezėt tė vetėdijshėm mbi kėtė? A ishte ky vetėm gabim? Ē'ėshtė mė me rėndėsi, a ekziston tani zotimi i tė gjitha 27 shteteve anėtare tė BE-sė pėr tė lejuar liberalizimin e vizave me Kosovėn?

V. A ËSHTË PROBLEMI TE STATUSI I KOSOVËS?

Nė fjalimin ku shpallej qė Bosnja e Shqipėria kishin arritur standardet pėr udhėtim pa viza nė shtete tė Schengenit, Komisioneri Malmstrom tha para Parlamentit Evropian:

"Mund t'ju siguroj (sa i pėrket Bosnjės e Shqipėrisė) se standardet janė plotėsuar. Ne i kemi monitoruar shumė pėr sė afėrmi dhe natyrisht do tė mbesim nė kontakt me ta dhe do tė vazhdojmė ta monitorojmė kėtė, por ato janė plotėsuar. Tė gjitha shtetet duhet trajtuar njėsoj. Standardet janė tė qarta; ato janė tejet transparente; procesi ka qenė mė transparenti i mundshėm."[59]

Atėherė, pse ėshtė duke e trajtuar BE-ja Kosovėn ndryshe nga shtetet tjera tė Ballkanit Perėndimor?

Ekziston njė pėrgjigje e mundshme ndaj kėsaj pyetjeje, e cila mund tė jetė tejet e thjeshtė: kjo ėshtė rezultat i mosmarrėveshjeve tė vazhdueshme evropiane sa i pėrket statusit tė Kosovės: 22 nga 27 shtetet anėtare tė BE-sė e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės. Pesė sish ende nuk e kanė bėrė kėtė. Mungesa e unanimitetit mbi kėtė ēėshtje do tė thotė se BE si tėrėsi nuk e trajton Kosovėn si shtet tė pavarur. Kjo ndėrlikon shumė aspekte tė marrėdhėnieve tė Kosovės me BE-nė, pėrfshirė edhe procesin e vizave.

Megjithatė, ekzistojnė tri arsye tė mira qė dėshmojnė se ky sqarim nuk ėshtė bindės.

Sė pari, ėshtė rasti i shumėpėrmendur i Taivanit. Pėr momentin, BE ėshtė nė proces tė largimit tė kėrkesės sė vizave pėr Taivanin.[60] Komisioni Evropian prezantoi propozimin e vet legjislativ nė korrikun e shkuar dhe Parlamenti Evropian e miratoi atė mė 11 nėntor 2010. Tani e vetmja gjė qė mbetet ėshtė votimi nė Kėshill (qė pritet tė jetė pozitiv). Sidoqoftė, Taivani ende nuk ėshtė njohur nga asnjė shtet i BE-sė. Pėr tė bėrė pėrshtatjet pėrkatėse me rregullat aktuale tė udhėtimit pa viza, nė "listėn e bardhė" tė Schengenit duhet shtuar njė kategori e re pėrmes amendamentit, ku rregullohet udhėtimi pa viza nė BE pėr "entitetet dhe autoritetet territoriale qė nuk janė njohur si shtete nga sė paku njė shtet anėtar".[61] Kjo kategori veē ekziston nė ‘listėn e zezė', ku Kosova gjendet pranė Tajvanit dhe Autoritetit Palestinez.[62] Nėse Taivani mund tė shtohet nė listėn e bardhė dhe njė kategori e re speciale mund tė krijohet pėr vendet shtetėsia e tė cilave kontestohet, atėherė kjo duhet tė jetė e mundshme edhe pėr Kosovėn.

Sė dyti, institucionet evropiane kanė lėshuar deklarata pėr tė konfirmuar se statusi i Kosovės nuk ėshtė i rėndėsishėm pėr regjimin e vizave. Nė dhjetor tė vitit 2009, Kėshilli arriti tek konkluzioni se kėrkesa e vizave pėr Kosovėn mund tė anulohet "pa paragjykuar qėndrimet e shteteve anėtare mbi statusin."[63]

Krejt nė fund, madje edhe nėse tė gjitha kėto pesė shtete qė nuk e njohin Kosovėn do tė kundėrshtonin largimin e kushtit tė vizave nė Kėshill, ato nuk mund tė vėnė veto mbi kėtė ēėshtje. Pėr tė kaluar propozimi kėrkohet vetėm "shumica e kualifikuar", qė ėshtė caktuar tė jetė 228 nga 309 vota.[64] Pakica qė mund ta bllokojė kėrkon sė paku 82 vota, ndėrsa Qipro (4), Greqia (12), Rumania (14), Sllovakia (7) dhe Spanja (27) kanė gjithsej 64 sish.

Komisioni dhe kėshilli do duhej tė largojnė tė gjitha dykuptimėsitė nga kjo ēėshtje. Ato duhet tė qartėsojnė se ēėshtja e udhėtimeve pa viza ėshtė ēėshtje e paprekur nga statusi. Mėnyra mė e mirė pėr tė bėrė kėtė, natyrisht, ėshtė nėse praktikisht i jepet Kosovės udhėrrėfyesi sa mė shpejtė qė tė jetė e mundshme.

VI. FRUSTRIMI NĖ PRISHTINĖ

Pėrkundėr shpalljeve tė vazhdueshme jozyrtare tė zyrtarėve tė Komisionit se fillimi i procesit tė vizave ishte tejet afėr, Komisioneri Malmsrtom pohonte se Kosova nuk i ka plotėsuar parakushtet e BE-sė. Zėdhėnėsi i saj madje pohonte se nuk ėshtė bėrė kurrfarė premtimi para zyrtarėve tė Kosovės lidhur me nisjen e dialogut tė vizave.[65]

Kjo ka sjellė njė ndjenjė tė shtuar tė dėshpėrimit, frustrimit e madje edhe tė neverisė nė Prishtinė. Besim Beqaj, ministėr nė dorėheqje i Integrimeve Evropiane fliste pėr standarde tė dyfishta. Ai gjithashtu ankohej se BE po i caktonte Kosovės kushte me tė cilat shtetet tjera nuk ėshtė dashtė tė merren. Kėrkesa e tij ishte e thjeshtė "Ne vetėm duam tė trajtohemi barabartė me shtetet tjera nė rajon."[66]

As politikanėt tjerė tė Kosovės nuk e fshihnin dėshpėrimin e tyre. Nė nėntor 2010, nė Berlin u mbajt njė eveniment ku Bajram Rexhepi, Ministėr nė dorėheqje i Punėve tė Brendshme, tha:

"BE do tė duhej tė na tregojė pėrse nuk po e marrim udhėrrėfyesin. Komisioni Evropian ėshtė njė shtėpi me shumė dhoma tė cilat nuk janė tė lidhura edhe aq mirė. Duket sikur ata nuk flasin me njėri-tjetrin, sikur nuk komunikojnė … Pierre Mirel (drejtor pėrgjegjės nė Drejtorinė e Pėrgjithshme pėr Zgjerim) na ka inkurajuar, na e ka premtuar strategjinė nė shtator tė vitit 2010. Tani, zyra e Znj. Malmstrom (komisionere pėr punė tė brendshme) po na thotė se nuk jemi gati."[67]

Sa gjatė do duhet tė presin politikanėt e Kosovės, sa duhet tė punojnė nė ēėshtje qė normalisht janė pjesė e procesit tė liberalizimit dhe nė ato qė japin shpresė pėr fillim tė kėtij procesi, para se t'ia kthejnė shpinėn BE-sė dhe premtimeve tė zbehta tė saj?

VII. ÇFARË TË MIRA SJELL UDHËRRËFYESI PËR BE-NË
A. Reintegrimi

Nė vitin 2009, Gjermania paralajmėroi se ka pėr qėllim tė depėrtojė 14,400 kosovarė nė grupe mė tė vogla gjatė disa viteve nė vijim. Nga ky numėr 2,400 ishin shqiptarė tė Kosovės; nga 12,000 tė mbetur 9,842 ishin romė, 1,755 ashkali, 221 serbė tė Kosovės dhe 173 egjiptianė (ashkalitė dhe egjiptianėt janė nga familja Romani por qė flasin shqip, ndėrsa romėt e Kosovės shpesh flasin Serbisht).[68] Komuniteteve pakicė tė Kosovės u ėshtė lejuar qėndrimi mė i gjatė nė shtetet e BE-sė, pėr kėtė arsye ata janė tė fundit qė kthehen.

Aktualisht, Gjermania planifikon ripranimin e mė sė shumti 2,500 personave nė vit. Megjithatė, edhe kjo ėshtė problematike. Nė Gjermani, qeveria mori kritika tė ashpra nga OJQ-tė qė punojnė nė tė drejta tė njeriut kur e nėnshkroi marrėveshjen e ripranimit me Kosovėn nė prill tė vitit 2010.

"Marrėveshja e ripranimit e nėnshkruar dje mes Gjermanisė dhe Kosovės legalizoi atė qė ėshtė shndėrruar nė njė praktikė tė papėrgjegjshme – depėrtimi i pjesėtarėve tė pakicave tė Kosovės (romė, ashkali, etj) tė cilėt do tė pėrballen me diskriminim masiv nė Kosovė dhe do tė jetojnė buzė deponive tė mbeturinave. ProAsyl konsideron se depėrtimi i romėve paraqet akt tė papėrgjegjshėm […]."[69]

Nė nėntor tė vitit 2009, OSBE zbuloi se mosofrimi i asistencės nga qeveria e Kosovės shkakton "probleme serioze nė reintegrim", nė veēanti pėr personat qė i pėrkasin komuniteteve pakicė.[70] Organizatat qė punojnė pėr tė drejtat e njeriut, siē ėshtė Human Rights Watch, pretendojnė se qeveria "nė vend se tė insistojė qė kthimet tė lidhen me kushte adekuate, ajo po lehtėson realizimin e tyre nė mėnyrė tė parregulluar dhe pa ndėrmarrė hapat e domosdoshėm pėr reintegrim".[71]

"Komuniteti RAE [romė, ashkali, egjiptianė] qė depėrtohet nė Kosovė pėrballet me pengesa tė shumta nė realizimin e tė drejtave tė tyre themelore tė njeriut, pėrfshirė kėtu qasjen nė dokumente personale; pashtetėsinė; problemet me kthimin e posedimit tė pronave apo sigurimit tė banimit; vėshtirėsitė nė qasjen nė arsim, shėndetėsi, punėsim dhe mirėqenie sociale; dhe ndarjen nga anėtarėt e familjes […] Kėto probleme nuk janė unike pėr pjesėtarėt e komunitetet RAE qė kthehen nė Kosovė kundėr vullnetit tė tyre. Tė gjithė qytetarėt e Kosovės kanė qasje tė kufizuar ndaj shėrbimeve shėndetėsore, punėsimit dhe mirėqenies sociale […] Por pjesėtarėt e komunitetit RAE do tė pėrballen me diskriminim tė vazhdueshėm, pėrjashtim social dhe mungesė tė njohurive mbi sistemin shėndetėsor dhe arsimor, gjė qė do tė bėjė qė pjesėtarėt e komunitetit RAE qė deportohen tė jenė nė gjendjen mė tė keqe nga tė gjithė."[72]

Nė nėntor tė vitit 2009, Komisioneri i Lartė i OKB-sė pėr Refugjatė (UNHCR) publikoi udhėzimet qė theksonin se serbėt, shqiptarėt ku janė pakicė, dhe romėt "pėrballen me rrezik tė veēantė tė persekutimit apo dėmtimit tė rėndė nė Kosovė, pėrfshirė edhe pėrmes akteve tė grumbulluara diskriminuese.[73]

"Serbėt dhe shqiptarėt e Kosovės qė banojnė nė zonat ku janė pakicė, si dhe romėt e Kosovės qė banojnė nė ēdo pjesė tė Kosovės, vazhdojnė tė pėrballen me kufizime serioze tė lirisė sė lėvizjes dhe ushtrimit tė tė drejtave themelore tė njeriut, pėrfshirė edhe diskriminim tė rėndė shoqėror dhe disa herė edhe administrativ qė kufizon nė veēanti aftėsinė e tyre pėr t'i realizuar tė drejtat e tyre politike, sociale dhe ekonomike. Veē kėsaj, ka raporte tė kėrcėnimeve dhe dhunės fizike tė kryer ndaj kėtyre komuniteteve".[74]

UNHCR kėrkoi:

"Kėrkesat pėr azil tė pjesėtarėve tė kėtyre komuniteteve duhet tė trajtohen me kujdes nė mėnyrė qė tė vlerėsohet nėse ka nevojė pėr mbrojtje ndėrkombėtare, bazuar nė rrezikun e persekutimit tė bazuar nė racė apo kombėsi tė vėrtetė apo tė perceptuar".[75]

Vetėm kėtė vit, Human Rights Watch,[76] Amnesty International, [77] UNICEF,[78] Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės (APKE),[79] dhe Komisioneri i Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejta tė Njeriut Thomas Hammarberg,[80] kanė kėshilluar kundėr kthimit tė detyruar tė pakicave tė Kosovės. APKE ka nxitur shtetet anėtare tė Kėshillit tė Evropės,

"[…] qė t'i shmangin kthimet e romėve nė Kosovė deri kur Zyra e Komisionerit tė Lartė tė OKB-sė pėr Refugjatė (UNHCR) tė ketė konfirmuar qė situata tė ketė pėrmirėsuar nė masė tė mjaftueshme nė kuptim tė sigurisė dhe qasjes nė tė drejtat sociale."[81]

Komisioneri i Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejta tė Njeriut shprehi tė njėjtin mendim nė raportin e tij pėr Kosovėn:

"Komisioneri i bėn thirrje qeverive tė Evropės qė t'i shmangin kthimet e detyruara tė pakicave nė Kosovė dhe tė rregullojnė statusin e tyre nė shtetin pėrkatės nikoqir deri kur tė jenė krijuar kushtet nė Kosovė qė do tė lejonin kthimin e tyre tė sigurt. Sipas vlerėsimit tė Komisionerit, aktualisht nuk ka kapacitete nė anėn e autoriteteve pėr tė pranuar dhe integruar kthimet masive nė Kosovė. Situata ekonomike dhe sociale ėshtė pengesė madhore pėr procesin e qėndrueshėm tė kthimit. Gjersa aspekte tė sigurisė janė pėrmirėsuar, sipas mendimit tė Komisionerit situata vazhdon tė jetė e tensionuar, ndėrsa shfaqen akte sporadike tė dhunės ndėretnike."[82]

Procesi i udhėrrėfyesit paraqet mėnyrėn e vetme premtuese pėr tė dalė nga kjo gjendje e vėshtirė – ajo mund tė pėrmbysė situatėn  e cila nuk i shėrben interesave tė askujt. Zbatimi i efektiv i Strategjisė pėr riintegrim tanimė ėshtė parakusht pėr Kosovėn dhe do tė mbetet nė krye kur Kosova ta pranojė udhėrrėfyesin; ajo ėshtė pjesė e Bllokut 2 tė udhėrrėfyesit, qė ka tė bėjė me kontrollin e kufijve, procedurave tė azilit, migrimin dhe ripranimin.

Gjithashtu, pėr shtetet e Ballkanit perėndimor ėshtė edhe Blloku 4 i cili ka tė bėjė me tė drejtat themelore, pėrfshirė legjislacionin kundėr diskriminimit, lirinė e lėvizjes, qasjen nė dokumente personale dhe tė udhėtimit, hetimin dhe ndjekjen penale tė incidenteve tė motivuara nė baza etnike, mbrojtjen e pakicave, si dhe politikat pėr romėt. Nė rastin e Kosovės, ajo duhet tė pėrfshijė edhe zbatimin e plotė tė Strategjisė pėr integrimin e romėve, ashkalive dhe egjiptianėve 2009-2015,[83] dhe planit pėrkatės tė veprimit 2009.[84] Strategjia ėshtė hartuar me mbėshtetje tė Misionit tė OSBE-sė nė Kosovė dhe Fondacionit Kosovar pėr Shoqėri tė Hapur (KFOS).

Qeveria e Kosovės duhet qė fuqishėm t'i trajtojė tė gjitha problemet e cekura nė Strategjinė pėr riintegrim dhe tė gjitha ēėshtje nė Bllokun 4 dhe tė zbatojė Strategjinė pėr Integrim. Kjo do tė pėrmirėsojė jetėn e komuniteteve pakicė nė Kosovė, si dhe, nė anėn tjetėr, do ta bėjė mė tė lehtė pėr qeveritė e BE-sė t'i kthejnė kosovarėt, pėrfshirė edhe pjesėtarėt e komuniteteve pakicė, nė Kosovė.

B. Kėrkesat pėr azil

Kosova jo vetėm qė ka problem me integrimin dhe riintegrimin e pakicave tė saj. Nė fushėn e azilit, statuskuoja ėshtė ndoshta mė e keqja e tė gjithave.

Kosovarėt aktualisht janė grupi i pestė mė i madh i azilkėrkuesve nė BE, me mė shumė se 14,000 kėrkesa nė 2009 (shih tabelėn 1). E habitshme ėshtė se sipas numrit tė popullsisė, ajo ėshtė lidere botėrore pėr sa i pėrket numrit tė kėrkesave pėr azil 

Tabela 1: 10 shtetet e para tė prejardhjes tė azilkėrkuesve nė BE-27 mė 2009[85]

Radhitja

Shteti

Kėrkesat pėr azil 2009

Popullsia (milionė)

Kėrkesa pėr 100,000 njerėz

1

Afganistan

20,455

29

71

2

Rusi

20,095

142

14

3

Somali

19,000

9

211

4

Irak

18,940

31

61

5

Kosovė

14,275

2

713

6

Gjeorgji

10,470

4.5

233

7

Nigeri

10,270

158

7

8

Pakistan

9,935

170

6

9

Iran

8,520

75

11

10

Zimbabve

8,045

12

69

Kjo situatė nuk shkon as nė interes tė qeverive tė BE-sė as tė Kosovės. Gjithashtu, ėshtė e qartė qė qeveritė e BE-sė nuk do tė pajtohen tė heqin kėrkesat pėr viza (edhe nėse Kosova i pėrmbush tė gjitha kushtet tjera tė udhėrrėfyesit) pėrderisa ka njė numėr kaq tė madh tė azilkėrkuesve me prejardhje nga Kosova. Pyetja kryesore ėshtė: si mund tė trajtohet kjo situatė mė sė miri?

Tabela 2: Kėrkesat pėr azil nga shtetet e Ballkanit perėndimor nė BE-27 mė 2009[86]

Shteti

Gjithsej popullsia (nė milionė)

Kėrkesat pėr azil nė 2009

Kėrkesat pėr azil pėr 100,000 banorė

Shqipėri

3.2

2,060

64

Bosnje

3.5

1,320

38

Maqedoni

2.1

940

45

Mal i Zi

0.7

250

36

Serbi

7.4

5,290

72

Kosovė

2.0

14,240

713

Tabela 3: Vendimet pozitive tė kėrkesave pėr azil nga shtetet e Ballkanit perėndimor nė BE-27 nė vitin 2009[87]

Shteti

Vendimet pozitive mė 2009[88] 

Statusi i refugjatit + mbrojtje shtesė

Baza humanitare

Status i refugjatit + mbrojtje shtesė tė dhuruar pėr 100,000 banorė

Shqipėri

275

230

45

7.2

Bosnje

100

50

50

1.4

Maqedoni

45

15

30

0.7

Mal i Zi

10

10

0

1.5

Serbi

675

485

190

9.1

Kosovė

965

675

290

33.8

Ėshtė e dobishme qė situata e Kosovės tė vendoset nė perspektivė rajonale (shih Tabelėn 2). Kosova padyshim udhėheq nė Ballkan pėr sa i pėrket numrit tė kėrkesave pėr azil. Shtetet qė prodhojnė numrin mė tė vogėl tė kėrkesave janė Bosnja, Maqedonia dhe Mali i Zi. Ėshtė e rėndėsishme qė Kosova udhėheq edhe pėr sa i pėrket numrit tė vendimeve pozitive – nė shkallėn e parė dhe shkallėn e dytė – tė shqiptuara pėr kėrkesat pėr azil.

Pra cilat janė mėnyrat mė tė qarta pėr ta adresuar kėtė problem? Strategjia duhet tė jetė e qartė.

Sė pari, Kosova duhet t'i largojė shkaqet themelore qė detyrojnė kaq shumė banorė tė saj tė marrin azil nė BE. Si synim i menjėhershėm dhe i matshėm, ajo duhet tė ulė numrin e kėrkesave tė miratuara pėr azil nė mė pak se 10 pėr 100,000 banorė (d.m.th gjithsej mė pak se 200 vendime pozitive nė vit). Kjo do ta vendoste atė nė tė njėjtin nivel me pesė shtetet tjera tė Ballkanit perėndimor.

Pėr t'u arritur njė gjė e tillė, qeveria e Kosovės duhet t'i pėrcaktojė arsyet qė autoritetet pėrgjegjėse tė BE-sė nė krye tė kėrkesave pėr azil dhe gjykatat e BE-sė duhet t'i marrin parasysh gjatė miratimit tė mbrojtjes ndėrkombėtare pėr kosovarėt, dhe t'i mėnjanojnė ato. Ajo duhet tė punojė dhe tė kėrkojė kėshillėn e organeve ndėrkombėtare pėr tė drejta tė njeriut qė janė tė shqetėsuara me diskriminimin me tė cilėn pėrballen komunitetet pakicė nė Kosovė (shih kapitullin e mėhershėm). Ankesat e tyre – se pakicat e Kosovės pėrballen me ngacmim, kėrcėnim dhe dhunė sporadike, se ata nuk gėzojnė liri tė plotė tė lėvizjes, se ata shpeshherė jetojnė nė varfėri tė skajshme, se ata shpeshherė nuk janė tė regjistruar dhe disa herė nuk kanė shtetėsi, si dhe se ata kanė vėshtirėsi t'i qasen kujdesit shėndetėsor, punėsimit, arsimimit, mirėqenies sociale dhe drejtėsisė – duhet tė shėrbejnė si pikė referimi pėr qeverinė e Kosovės.

Natyrisht, Qeveria nuk mund tė ndryshojė ēdo gjė. Edhe shqiptarėt e Kosovės janė tė varfėr. Edhe ata kanė probleme nė qasjen nė kujdes shėndetėsor dhe nė sigurimin e mirėqenies (shumė tė kufizuar) sociale. Megjithatė, qeveria mund tė angazhohet nė regjistrimin e pjesėtarėve tė pakicave, pėr tė zgjidhur statusin e personave pa shtetėsi, si dhe tė ndihmojė pakicat nė qasjen nė shėrbimet publike. Ajo mund t'i ndjek penalisht tė gjitha aktet e kėrcėnimit dhe dhunės. Ajo mund tė nxisė vijimin nė shkollė duke ofruar orė tė gjuhės dhe orė plotėsuese, ofrimin e materialeve shkollore pa pagesė dhe transportimit pa pagesė pėr nxėnės. Nė tė vėrtetė, shumė masa tė tilla janė tė pėrfshira nė Strategjinė e qeverisė pėr integrimin e komunitetit rom, ashkali dhe egjiptian 2009-2015[89] dhe planin pėrkatės tė veprimit 2009.[90] Nėse do tė zbatohej, situata e pakicave do tė pėrmirėsohej nė masė tė konsiderueshme.

Shumė azilkėrkues e keqpėrdorin sistemin pėr tė legalizuar qėndrimin e tyre nė BE pėr tėrė kohėzgjatjen e procedurės sė azilit. Megjithatė, shumė kosovarė ende kanė arsye pėr tė aplikuar. Shanset e tyre pėr tė marrė azil vazhdojnė tė jenė mjaft tė larta. Mė 2009 shtetet anėtare tė BE-sė miratuan mbrojtje pėr 965 nga 9,880 azilkėrkuesve kosovarė, nė shkallė prej 10 pėr qind. Ky nivel ėshtė shumė mė i ulėt sesa ai pėr Somalezėt (67 pėr qind e tė gjitha vendimeve ishin pozitive) apo afganėve (39 pėr qind), por nuk ėshtė e nivel qė mund tė injorohet.

Nė vitin 2009:

  • 480 kosovarė kanė marrė mbrojtje tė plotė sipas Konventės sė OKB-sė pėr Refugjatė tė vitit 1951 dhe Protokollit tė saj tė 1957[91] dhe Direktivės pėr zbatimin e saj nė BE:

    "Refugjat nėnkupton njė shtetas tė njė vendi tė tretė i cili, pėr shkak tė frikės sė bazuar tė persekutimit pėr arsye tė racės, fesė, kombėsisė, opinionit politik apo anėtarėsisė sė njė grupi tė caktuar social, ėshtė jashtė shtetit tė kombėsisė dhe nuk ėshtė nė gjendje apo pėr shkak tė frikės, nuk ėshtė i gatshėm qė tė shfrytėzojė mbrojtjen e atij shteti."[92]

  • 195 kosovarė kanė marrė mbrojtje shtesė; ajo i ofrohet personave qė pėrballen me "rrezik tė lėndimit tė rėndė" nė shtėpi, por qė nuk e pėrmbushin pėrkufizimin e OKB-sė pėr refugjatė. Direktiva pėrkatėse e BE-sė e pėrkufizon "lėndimin e rėndė" si:

    "(a) dėnim me vdekje apo ekzekutim; apo (b) torturė apo trajtim apo ndėshkim ēnjerėzor apo degradues tė kėrkuesit nė shtetin e prejardhjes; apo (c) kėrcėnim tė serioz dhe individual ndaj jetės sė njė civil apo personi pėr shkak tė dhunės sė pa dallim nė situata tė konfliktit tė armatosur ndėrkombėtar apo tė brendshėm." [93]

  • 290 kosovarė kanė marrė mbrojtje nė baza humanitare. Mbrojtja nė baza humanitare, e pėrkufizuar edhe si "nė baza tė dhembshurisė", mund tė mbulojė njė gamė tė gjerė tė situatave. Shtetet anėtare tė BE-sė kanė liri tė veprimit nė dhėnien e saj. Pėr shembull, autoritetet mund tė vendosin qė mos e kthejnė njė person qė vuan nga njė sėmundje e rėndė e cila nuk mund tė trajtohet nė shtetin e tij/saj, njė nėnė tė pamartuar, apo njė familje me fėmijė qė vijojnė mėsimin nė BE dhe qė nuk e flasin gjuhėn e prindėrve.

Fakti qė kujdesi mjekėsor dhe standardet e jetės nė BE janė pėrgjithėsisht mė tė mira sesa ato nė Kosovė – qė ēon nė kėrkesa pėr azil nė baza humanitare – ėshtė diēka qė qeveria e Kosovės nuk mund tė ndryshojė nė njė periudhė afatshkurtre. Megjithatė, ajo duhet tė bėjė diēka nė lidhje me dy kategoritė e para tė azilkėrkuesve

Pasi qė numri i rasteve tė azilit me vendime pozitive qė tė kenė pėsuar rėnie tė dukshme, qeveria e Kosovės do ta ketė mė lehtė tė ndėrmerr masa tjera pėr tė dekurajuar shtetasit e saj nga kėrkimi i azilit. Ajo mund tė organizojė fushata tė informimit tė publikut se shanset e tyre pėr tė fituar mbrojtje nė BE janė minimale dhe se shkalla e lartė e azilkėrkuesve dėmton mundėsitė e Kosovės pėr tė fituar udhėtim pa viza; ajo mund t'i urdhėrojė rojet kufitare qė ta pėrcjellin tė njėjtėn porosi; dhe mund t'i hetojė rastet ku njė numėr i madh i kosovarėve kanė kėrkuar azil nė njė shtet specifik tė BE-sė (pėr tė parė nėse kjo ka qenė e organizuar dhe pėr tė reaguar nė arsyet prapa saj).

C. Fuqia e butė e BE-sė

Liberalizimi i vizave ėshtė nė interes tė BE-sė. Qasja aktuale e BE-sė privon BE-nė nga mundėsia qė misionin e saj pėr sundimit tė ligjit, EULEX-in, ta kthejė nė njė sukses tė dukshėm. Ky misioni ėshtė misioni mė i madh civil i Politikės sė Pėrbashkėt pėr Siguri dhe Mbrojtje (PPSM) i BE-sė. Synimi i tij ėshtė qė t'i ndihmojė autoritetet kosovare qė tė sigurojnė sundim tė ligjit duke ndihmuar dhe mbėshtetur qeverinė nė fushėn e policisė, gjyqėsorit dhe doganave.  Nė nėntor 2009 EULEX numėronte hiē mė pak se 2,643 pjesėtarė stafi, nga tė cilėt 1,622 ishin ndėrkombėtarė. Misioni ka mbi 40 prokurorė dhe 20 gjyqtarė. Buxheti i tij vjetor ėshtė mbi 200 milionė Euro.

Udhėrrėfyesi pėr viza do tė siguronte njė agjendė tė qartė tė pėrbashkėt pėr bashkėpunim ndėrmjet EULEX-it dhe Qeverisė sė Kosovės. Ai do tė shtonte tej mase stimulin pėr qeverinė e Kosovės qė t'i zbatonte reformat edhe mė tė vėshtira nė tė gjitha fushat nė tė cilat operon EULEX-i, siē ėshtė lufta kundėr krimit tė organizuar dhe korrupsionit, kontrollit tė kufijve dhe doganave.

Procesi i liberalizimit tė vizave ėshtė gjithashtu edhe test pėr fuqinė e butė tė BE-sė nė Ballkan nė njė moment vendimtar pėr politikat rajonale. BE-ja e ka vėnė dialogun e suksesshėm ndėrmjet Serbisė dhe Kosovės si njė nga objektivat mė tė rėndėsishėm tė politikės sė saj tė pėrbashkėt tė jashtme. Aktualisht, rrugėt pėr anėtarėsim nė BE janė tė bllokuara edhe pėr Kosovėn edhe pėr Serbinė. Me pesė shtete anėtare tė BE-sė qė refuzojnė ta njohin pavarėsinė e saj, Kosova aktualisht ka mungesė sė njė perspektive tė besueshme. Serbisė – ndonėse Komisioni ka nisur pėrgatitjen e mendimit pėr gatishmėrinė e saj pėr t'u bėrė kandidate zyrtare pėr anėtarėsim nė BE – rrezikohet pezullimi i procesit deri kur tė normalizohen marrėdhėniet e saj me Kosovėn. Catherine Ashton, Pėrfaqėsuesja e Lartė e BE-sė pėr Punė tė Jashtme dhe Politika tė Sigurisė, e sheh dialogun Kosovė-Serbi si mjet pėr zhbllokimin e perspektivės evropiane tė tė dy shteteve.

Megjithatė, ekziston njė ēekuilibėr. Anėtarėsimi nė BE ėshtė incentiv kredibil i cili i jep ndikim BE-sė mbi Serbinė (siē u bė e qartė gjatė zgjedhjeve tė fundit tė Serbisė dhe gjatė Rezolutės sė OKB-sė pėr Kosovėn verėn e kaluar). Megjithatė, BE-ja ende nuk i ka ofruar Kosovės njė perspektivė tė tillė. Pėr shkak tė mosnjohjeve, ajo deri mė tani ka dėshtuar ta qartėsojė rrugėn pėr marrėveshje tė Stabilizim Asocimit, e lėrė mė pėr njė proces serioz tė anėtarėsimit. 

Udhėrrėfyesi pėr viza do tė ishte hapi i parė drejt njė qasjeje mė kreative pėr sajimin e njė procesi pėr anėtarėsim nė BE qė ėshtė neutral ndaj statusit. Procesi i liberalizimit tė vizave ėshtė njė nga fushat e pakta ku BE-ja mund tė dėshmojė menjėherė se e ka me gjithė mend trajtimin e Kosovės njėlloj sikurse pjesėn tjetėr tė Ballkanit perėndimor. Gjithashtu, kjo do ta bėnte shumė mė tė lehtė pjesėmarrjen e liderėve politikė tė Kosovės nė bisedimet me Serbinė (dhe tė arsyetohen para elektoratit qė vazhdojnė tė jenė skeptikė pėr kėtė ide).

VIII. OPSIONET PËR TA NDRYSHUAR STATUS KUONË

Gjatė dymbėdhjetė muajve tė fundit, BE-ja ka kėrkuar mė shumė nga Kosova sesa nga shtetet tjera tė Ballkanit perėndimor. Kosova i ka pėrmbushur shumicėn e kėtyre kėrkesave shtesė. Nuk ka arsye tė mirė se pse ajo duhet qė edhe mė tej tė mbetet nė errėsirė.

Parlamenti Evropian, i cili ka qenė bashkė-vendimmarrės i njėjtė me Kėshillin qė nga hyrja nė fuqi e Traktatit tė Lisbonės nė dhjetor 2009, ka qenė mbėshtetės pėr Kosovėn. Kėtė verė, ajo miratoi njė rezolutė e cila theksonte se Parlamenti "mirėpret njohjen e tė gjitha Shteteve anėtare tė pavarėsisė sė Kosovės", me 455 vota pėr dhe 155 kundėr.[94] Pėr sa i pėrket ēėshtjes sė vizave, ajo i bėn thirrje Komisionit

"qė ta pėrfshijė Kosovėn nė procesin e skrinimit duke filluar nė fillim tė vitit 2011 me synim tė pėrgatitjes sė vendit pėr fillimin e negociatave pėr Marrėveshjen e Stabilizim Asocimit dhe pėr t'ia komunikuar autoriteteve tė Kosovės se cilat hapa duhet tė ndėrmerren para se Komisioni ta pėrgatisė udhėrrėfyesin pėr liberalizim tė vizave dhe tė krijohet ky udhėrrėfyes sapo tė jenė ndėrmarrė kėta hapa."[95]

Pėrkundėr kėsaj mbėshtetjeje, Kosova ka mė pak miq nga radhėt e shteteve anėtare tė BE-sė sesa qė tė gjithė fqinjėt e Ballkanit kishin mė 2003 kur tė gjitha vendet e rajonit kishin ngecur nė pėrpjekjet e tyre pėr tė arritur progres nė ēėshtjen e vizave.

Pra ēka mund tė bėjnė politikanėt e Kosovės? Mbi tė gjitha, ata mund tė bėjnė njė gjė: ta theksojnė se status kuoja nuk ėshtė nė interes tė vetė BE-sė.

BE-ja vetė duhet ta rivlerėsojė qasjen e saj aktuale. Si mund tė jetė e mundur qė tė niset dialogu pėr viza me Ukrainėn, e jo me Kosovėn? Si mund tė jetė qė njė shtet i vogėl me pėrqendrimin mė tė lartė tė ekspertėve pėr zbatimit tė ligjit tė dėrguar nga BE-ja nuk ėshtė model i reformave institucionale? Dhe si ka mundėsi qė, pėr sa i pėrket liberalizimit tė vizave, Kosova tė ketė standarde tjera, ndryshe nga fqinjėt e saj? Kjo analizė nėnvizon atė qė mund tė pėrshkruhet vetėm si trajtim diskriminues i kosovarėve – qofshin ata shqiptarė, serbė, romė, boshnjakė, apo ashkali dhe egjiptianė tė Kosovės – nga ana e Bashkimit Evropian.

Ka fakte edhe pozitive edhe tė pavolitshme. Kosova ka arritur mė shumė sesa qė ka pritur BE-ja Nė tė njėjtėn kohė – sikurse tregojnė edhe shifrat pėr azilin – ende ka shumė punė pėr t'u bėrė. Kjo do tė kėrkojė kohė dhe angazhim dhe do tė funksionojė vetėm nė njė klimė tė besimit ndėrmjet BE-sė dhe institucioneve tė Kovės. Tani ėshtė momenti i duhur pėr ta filluar ngritjen.  



[1]       ESI, Izolimi i Kosovės? Kosova kundėr Afganistanit 5:22, 19 nėntor 2010, http://www.esiweb.org/pdf/esi_document_id_111.pdf.

[2]       Parlamenti Evropian, Rezoluta legjislative e Parlamentit Evropian e datės 12 nėntor 2009, pėr propozimin pėr Kėshillin pėr tė ndryshuar Rregulloren (EC) Nr. 539/2001 qė liston shtetet e treta shtetasit e tė cilėve duhet tė posedojnė viza me rastin e kalimit tė kufijve tė jashtėm dhe shtetet e treta shtetasit e tė cilave nuk kanė nevojė pėr viza (opinioni i Parlamentit Evropian pėr udhėtim pa viza pėr Maqedoninė, Malin e Zi dhe Serbinė), raportuese Tanja Fajon, 12 nėntor 2009, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+TA+P7-TA-2009-0062+0+DOC+PDF+V0//EN.

[3]       Faqja e internetit e ESI, Udhėrrėfyesit, http://www.esiweb.org/index.php?lang=en&id=352.

[4]       Faqja e internetit e ESI, Vlerėsimet e progresit nga Komisioni Evropian, http://www.esiweb.org/index.php?lang=en&id=353.

[5]       Vėreni se Henley and Partners Visa Restriction Index, Global Ranking 2010 (http://www.henleyglobal.com/fileadmin/pdfs/content/hvri2010_globalRanking.pdf) pėr herė tė parė jep tė dhėna se qytetarėt e Kosovės mund tė udhėtojnė nė 37 shtete pa viza. Kjo, thėnė thjeshtė, ėshtė gabim. Pėr mė shumė informata mbi kėtė shihni Izolimi i Kosovės? Kosova kundėr Afganistanit 5:22, 19 nėntor 2010, http://www.esiweb.org/pdf/esi_document_id_111.pdf.

[6]       Faqja e internetit e ESI mbi vizat, Chronology, http://www.esiweb.org/index.php?lang=en&id=350

[7]       Komunikata nga Komisioni pėr Parlamentin Evropian dhe pėr Kėshillin, Kosova – Arritja e perspektivės sė saj evropiane, COM (2009) 5343, 14 tetor 2009,  http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2009/kosovo_study_en.pdf.

[8]       Po aty.

[9]       Po aty.

[10]      Po aty.

[11]      Kėshilli i Bashkimit Evropian, Kėshilli pėr Ēėshtje tė Pėrgjithshme, 7 dhe 8 dhjetor 2010, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/genaff/112480.pdf.

[12]      Ky ėshtė procesi "neutral ndaj statusit" pėr Kosovėn i modeluar sipas Procesit tė Stabilizim Asocimit (SAP).

[13]      Zyra ndėrlidhėse e Komisionit Evropian nė Kosovė (ECLO), Komunikatė pėr shtyp: Takimi i parė i dialogut tė SAP pėr drejtėsi, liri dhe siguri, 28 janar 2010, http://www.delprn.ec.europa.eu/?cid=2,103,729.

[14]      Zyra Ndėrlidhėse e Komisionit Evropian nė Kosovė, Pėrmbledhje faktesh: Drejt Dialogut tė Liberalizimit tė Vizave me Kosovėn, http://www.delprn.ec.europa.eu/repository/docs/Visa_Liberalisation_Fact_Sheet_-_ENG.pdf.

[15]      UNMIK, Monitorimi i Mediave, 7 korrik 2010, www.unmikonline.org.

[16]      Parlamenti Evropian, debat mbi udhėtimin pa viza pėr Shqipėrinė dhe Bosnjė e Hercegovinėn, 6 tetor 2010,http://www.europarl.europa.eu/wps-europarl-internet/frd/vod/player?date=20101006&language=en.

[17]      Qeveria e Kosovės pranoi 2,550 tė kthyer me forcė nė vitin 2008 dhe 2,962 nė vitin 2009. Nė vitet paraprake, shifrat ishin: 3,554 (2005); 3,569 (2006); 3,219 (2007). UNHCR citon tė dhėnat e raportit tė Misionit tė OSBE-sė nė Kosovė, Implementimi i strategjisė pėr reintegrimin e personave tė kthyer nė komunat e Kosovės, nėntor 2009, f. 4, http://www.osce.org/documents/mik/2009/11/41281_en.pdf, dhe raportin e Amnesty International, Kudo tė padėshiruar, ndal kthimin e romėve me forcė nė Kosovė, 27 shtator 2010, f. 16, http://www.amnesty.org/en/library/asset/EUR70/011/2010/en/f4d99ef1-725a-462f-81f3-e413083a4228/eur700112010en.pdf. Shifrat e fundit sipas UNHCR nė Pristinė: komunikim me email mes ESI dhe UNHCR mė 15 nėntor 2010.

[18]      Komisioni Evropian, Raporti i progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, SEC (2010)1329, 9 nėntor 2010, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/ks_rapport_2010_en.pdf.

[19]      Deutscher Bundestag, Antwort der Bundesregierung auf die Kleine Anfrage der Abgeordneten Ulla Jelpke, Sevim Dagdelen, Kersten Naumann, Jörn Wunderlich und der Fraktion DIE LINKE, Abschiebungen in das Kosovo, Drucksache 16/14129, 12 tetor 2009, http://dip21.bundestag.de/dip21/btd/16/141/1614129.pdf.

[20]      Po aty.

[21]      Komisioni Evropian, Raporti i progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, SEC (2010)1329, 9 nėntor 2010, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/ks_rapport_2010_en.pdf.

[22]      Qeveria e Kosovės, Raporti i Liberalizimit tė Vizave, tetor 2010, http://www.mpb-ks.org/repository/docs/Raporti_per_liberalizim_te_vizave%20ENG.pdf.

[23]      Komisioni Evropian, Raporti i progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, SEC(2010)1329, Bruksel, 9 nėntor 2010, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/ks_rapport_2010_en.pdf.

[24]      Letėr nga Komisionerja pėr Punė tė Brendshme, Cecilia Malmstrom, dhe Komisioneri pėr Zgjerim Stefan Fule pėr Kryeministrin Hashim Thaēi, 5 maj 2010.

[25]      Komisioni Evropian, komunikatė nga Komisioni pėr Parlamentin Evropian dhe pėr Kėshillin, Kosova – Arritja e perspektivės sė saj evropiane, 14 tetor 2009, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2009/kosovo_study_en.pdf.

[26]      EULEX, Raporti programatik pėr vitin 2010, f. 8, http://www.eulex-kosovo.eu/docs/tracking/EULEX%20Programme%20Report%202010%20.pdf.

[27]      Intervistė me z. Ahmet Nuredini, Ushtrues detyre i Shefit pėr ndėrlidhje me agjencitė ndėrkombėtare dhe lokale, Policia Kufitare, Ministria e punėve tė brendshme, Prishtinė, 24 gusht 2010.

[28]      EULEX, Raporti programatik pėr vitin 2010, f. 11.

[29]      Po aty., p. 60.

[30]      Qeveria e Kosovės, Zyra e Koordinatorit Kombėtar, Strategjia pėr IBM: Raporti i progresit janar – qershor 2010, pėrgatitur pėr prezantim nė Bruksel, qershor 2010.

[31]      Komisioni Evropian, Raporti i progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, SEC (2010)1329, 9 nėntor 2010, f. 50, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/ks_rapport_2010_en.pdf.

[32]      Po aty.

[33]      Letėr nga Komisionerja pėr Punė tė Brendshme, Cecilia Malmstrom, dhe Komisioneri pėr Zgjerim Stefan Fule pėr Kryeministrin Hashim Thaēi, 5 maj 2010.

[34]      UNMIK, Tė arriturat e UNMIK-ut nė fushėn e regjistrimit civil. Komunikatė pėr shkrim, 26 dhjetor 2007, http://www.unmikonline.org/DPI/PressRelease.nsf/0/FCF00EFE616C14D0C12573BD003BDD4B/$FILE/pr1717.pdf 

[35]      Qeveria e Kosovės, Ministria e punėve tė brendshme, Agjencia e regjistrimit civil, Vlerėsim i zyrave komunale tė statusit civil (MCSO) dhe zyrave komunale tė regjistrimit civil (MCRC) – me konkluzione dhe rekomandime, shtator 2010, f. 61.

[36]      Po aty., p. 60.

[37]      Komisioni Evropian, Raporti i Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, f. 50

[38]      Projektligji pėr klasifikimin e dokumenteve dhe lejet e sigurisė http://www.assembly-kosova.org/?cid=2,194,130.

[39]      Komisioni Evropian, Raporti i Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, f. 50

[40]      Misioni i OSBE-sė nė Kosovė, Implementimi i Strategjisė pėr reintegrimin e personave tė depėrtuar nė Kosovė, nėntor 2009 http://www.osce.org/documents/mik/2009/11/41281_en.pdf.  

[41]      Po aty.

[42]      Letėr nga Komisionerja pėr Punė tė Brendshme, Cecilia Malmstrom, dhe Komisioneri pėr Zgjerim Stefan Fule pėr Kryeministrin Hashim Thaēi, 5 maj 2010.

[43]      Qeveria e Kosovės, Ministria e punėve tė brendshme, Vlerėsim i mekanizmave pėr reintegrimin e personave tė riatdhesuar, prill 2010, f. 9, http://www.esiweb.org/pdf/schengen_white_list_project-final_assessment_of_mechanism_for_reintegration_of_repatriated_persons.pdf.

[44]      Komisioni Evropian, Raporti i Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, Bruksel SEC (2010) 1329, 9 nėntor 2010, f. 51 http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/ks_rapport_2010_en.pdf.

[45]      Qeveria e Kosovės, Raport i liberalizimit tė vizave, tetor 2010, http://www.mpb-ks.org/repository/docs/Raporti_per_liberalizim_te_vizave%20ENG.pdf.

[46]      Komisioni Evropian, Raporti i Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010, f. 50

[47]      Qeveria e Kosovės, Raport i liberalizimit tė vizave, tetor 2010.

[48]      Qeveria e Kosovės, Plani i veprimit: Implementimi i strategjisė pėr reintegrimin e personave tė riatdhesuar, korrik 2010.

[49]      Komisioni Evropian, Raporti i Progresit pėr Kosovėn pėr vitin 2010.

[50]      Komisioni Evropian, Strategjia e zgjerimit dhe sfidat kryesore 2010-2011, 9 nėntor 2010, f. 23, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2010/package/strategy_paper_2010_en.pdf.

[51]      Komunikatė nga Komisioni pėr Parlamentin Evropian dhe pėr Kėshillin, Kosova – Arritja e perspektivės sė saj evropiane, COM (2009)5343, 14 tetor 2009, f. 6, http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2009/kosovo_study_en.pdf.

[52]      Komunikatė e Komisionit: Vlerėsim i politikave evropiane tė fqinjėsisė, 12 maj 2010, COM (2010) 207, http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/progress2010/com10_207_en.pdf.

[53]      Justyna Gotkowska, Gjermania dhe partneriteti lindor, Qendra pėr studime lindore (OSW), 18 qershor 2010 http://www.osw.waw.pl/en/publikacje/osw-commentary/2010-06-18/germany-and-eastern-partnership.

[54]      Takimi ministror mbi drejtėsinė, lirinė, sigurinė mes Ukrainės dhe BE-sė, Konkluzionet, 9 qershor 2010.

[56]      Po aty.

[57]      Kėshilli i Bashkimit Evropian, Kėshilli pėr Punė tė Pėrgjithshme, 7 dhe 8 dhjetor 2010, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/genaff/112480.pdf.

[58]      Kėshilli i Bashkimit Evropian, Kėshilli pėr Punė tė Pėrgjithshme, 7 dhe 8 dhjetor 2010, versioni frėngjisht, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/FR/genaff/111868.pdf.

[59]      Parlamenti Evropian, Debat mbi shtetet e treta shtetasit e tė cilave duhet tė posedojnė viza gjatė kalimit tė kufijve tė jashtėm tė shteteve anėtare, 6 tetor 2010, http://www.europarl.europa.eu/wps-europarl-internet/frd/vod/player?date=20101006&language=en.

[60]      Procesi i vendimmarrjes dhe tė gjitha dokumentet lidhur me propozimet pėr viza pėr Tajvanin mund tė gjenden nė adresėn: http://ec.europa.eu/prelex/detail_dossier_real.cfm?CL=en&DosId=199481.

[61]      Shtojca II e Rregullores sė kėshillit (EC) Nr. 539/2001 liston shtetet e treta shtetasit e tė cilave duhet tė posedojnė vizė me rastin e kalimit tė kufijve tė jashtėm dhe shtetet shtetasit e tė cilave nuk i pėrmbahen ndonjė kushti tė tillė. http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!CELEXnumdoc&lg=en&model=guicheti&numdoc=32001R0539.

[62]      Shtojca I e Rregullores sė Kėshillit (EC) Nr 539/2001, po aty.

[63]      Kėshilli i Bashkimit Evropian, Kėshilli pėr Punė tė Pėrgjithshme, 7 dhe 8 dhjetor 2010, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/genaff/112480.pdf.

[64]      Irlanda dhe MB nuk votojnė nė ēėshtje qė kanė tė bėjnė me politikat e vizave tė BE-sė pasi qė nuk janė anėtare tė plota tė Schengenit. Kėsisoj nė Kėshill mbeten vetėm 309 vota.

[65]      Balkan Insight, Liberalizimi i vizave pėr Kosovėn mbetet nė pritje, 9 nėntor 2010, http://www.balkaninsight.com/en/article/kosovo-s-visa-liberalisation-on-hold.

[66]      Associated Press nė Metronews, Zyrtari nga Kosova akuzon BE-nė pėr standarde tė dyfishta, 9 nėntor 2010, http://www.metronews.ca/edmonton/world/article/687048--kosovo-official-slams-eu-for-double-standards.

[67]      Ministri Rexhepi nė pėrmbledhjen politike, Udhėtimi pa viza pėr Ballkanin Perėndimor: Po Kosova, nė Deutsche Gesellschaft für auswärtige Politik, Berlin, 11 nėntor 2010.

[68]      Ky grup pėrfshinte 9,842 romė, 2,408 shqiptarė tė Kosovės, 1,755 ashkali, 221 serbė tė Kosovės dhe 173 egjiptianė. Deutscher Bundestag, Antwort der Bundesregierung auf die Kleine Anfrage der Abgeordneten Ulla Jelpke, Sevim Dagdelen, Kersten Naumann, Jörn Wunderlich und der Fraktion DIE LINKE, Abschiebungen in das Kosovo, Drucksache 16/14129, 12 tetor 2009,  http://dip21.bundestag.de/dip21/btd/16/141/1614129.pdf.

[69]      Proasyl, Komunikatė pėr shtyp: Rückübernahmeabkommen Deutschland – Kosovo unterzeichnet, Fortsetzung der unverantwortlichen Abschiebungen, 15 prill 2010, http://www.proasyl.de/de/presse/detail/news/rueckuebernahmeabkommen_deutschland_kosovo_unterzeichnet/.

[70]      Misioni i OSBE-sė nė Kosovė, Implementimi i Strategjisė pėr reintegrimin e personave tė depėrtuar nė Kosovė, nėntor 2009 http://www.osce.org/documents/mik/2009/11/41281_en.pdf.    

[71]      Human Rights Watch, Tė drejtat e zhvendosura, Kthimet e detyruara tė romėve, ashkalive dhe egjiptianėve nga Evropa Perėndimore nė Kosovė, tetor 2010, http://www.hrw.org/en/node/93831/section/1.  

[72]      Po aty.,  pp. 7-10. 

[73]      Komisioneri Lartė i OKB-sė pėr Refugjatė, Udhėzimet e zotėsisė sė UNHCR-sė pėr Vlerėsimin e nevojave pėr mbrojtje ndėrkombėtare tė individėve nga Kosova, 9 nėntor 2009, HCR/EG/09/01, f. 17, http://www.unhcr.org/refworld/docid/4af842462.html.

[74]      Po aty, f. 17-18.  

[75]      Po aty, p. 18.

[76]      Human Rights Watch, Tė drejtat e zhvendosura, Kthimet e detyruara tė romėve, ashkalive dhe egjiptianėve nga Evropa Perėndimore nė Kosovė, tetor 2010, http://www.hrw.org/en/node/93831/section/1.

[77]      Amnesty International, Tė pamirėseardhur askund. Ndaleni kthimin e detyruar tė romėve nė Kosovė, 27 shtator 2010, http://www.amnesty.org/en/library/asset/EUR70/011/2010/en/f4d99ef1-725a-462f-81f3-e413083a4228/eur700112010en.pdf.

[78]      UNICEF Gjermani, Integration unter Vorbehalt. Zur Situation von Kindern kosovarischer Roma, Ashkali und Ägypter in Deutschland und nach ihrer Rückführung in den Kosovo, 8 July 2010, http://www.unicef.de/fileadmin/content_media/presse/Roma-Studie_2010/UNICEF-Studie_Roma_2010neu.pdf.

[79]      Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės, Rezoluta 1740 (2010), Gjendja e romėve nė Evropė dhe aktiviteteve relevante tė Kėshillit tė Evropės, 22 qershor 2010, http://assembly.coe.int/Main.asp?link=/Documents/AdoptedText/ta10/ERES1740.htm.

[80]      Kėshilli i Evropės, Raport i Misionit tė Posaēėm nė Kosovė tė Komisionerit tė Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejta tė Njeriut, 23–27 mars 2009, Strasburg, 2 korrik 2009, https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=1466279&Site=CommDH&BackColorInternet=FEC65B&BackColorIntranet=FEC65B&BackColorLogged=FFC679#P468_89578.

[81]      Asambleja Parlamentare e Kėshillit tė Evropės, Rezoluta 1740 (2010.

[82]      Kėshilli i Evropės, Raport i Misionit tė Posaēėm nė Kosovė i Komisionerit tė Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejta tė Njeriut, paragrafi 163.

[84]      Qeveria e Kosovės, Plani i Veprimit pėr Zbatimin e Strategjisė sė Integrimit tė Komunitetit Rom, Ashkali dhe Egjiptian, 2009-2015, nė dispozicion nė http://www.kfosweb.info/pdf/Kosovo%20Action%20Plan%20on%20the%20Implementation%20of%20the%20Strategy%20for%20the%20Integration%20of%20RAE_ENG.pdf.

[85]      Mė 2009 janė regjistruar rreth 261,000 aplikacione pėr azil nga 151 shtete tė ndryshme nė BE-27. Nė Eurostat, Statistikat nė fokus, 27/10, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-SF-10-027/EN/KS-SF-10-027-EN.PDF, dhe Eurostat, Azili dhe aplikacionet e reja pėr azil sipas shtetėsisė, moshės dhe gjinisė, tė dhėna tė grumbulluara vjetore, http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=migr_asyappctza&lang=en.

[86]      Eurostat, Azili dhe aplikacionet e reja pėr azil sipas shtetėsisė, moshės dhe gjinisė, tė dhėna tė grumbulluara vjetore, http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=migr_asyappctza&lang=en; Eurostat, pėr shembull vendimet pėr aplikacionet sipas shtetėsisė, moshės dhe gjinisė, tė dhėna tė grumbulluara vjetore, http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=migr_asydcfsta&lang=en; Vendimet pėrfundimtare pėr aplikacionet sipas shtetėsisė, moshės dhe gjinisė, tė dhėna tė grumbulluara vjetore, http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=migr_asydcfina&lang=en.

[87]      Po aty

[88]      Vendimet nė shkallė tė parė si dhe vendimet nė shkallė tė apelit. Nė rastin e Kosovės, 7,520 vendime janė marrė nė shkallė tė parė, me 545 vendime pozitive, dhe janė zgjidhur 2,360 raste tė apeleve, duke rezultuar me 320 vendime pozitive.

[89]      Qeveria e Kosovės, Strategjia pėr Integrimin e Komunitetit Rom, Ashkali dhe Egjiptian 2009-2015

[90]      Qeveria e Kosovės, Plani i Veprimit pėr Zbatimin e Strategjisė sė Integrimit tė Komunitetit Rom, Ashkali dhe Egjiptian, 2009-2015.

[91]      UNHCR, Konventa dhe Protokolli qė ka tė bėjė me Statusin e Refugjatėve, Dokumentet Bazike, 1 shtator 2007, http://www.unhcr.org/protect/PROTECTION/3b66c2aa10.pdf.

[92]      Kėshilli i Bashkimit Evropian, Direktiva e Kėshillit 2004/83/EC datė 29 prill 2004 pėr standardet minimale pėr kualifikimin dhe statusin e shtetasve tė vendeve tė treta apo personave pa shtetėsi si refugjatė apo si persona qė kaun nevojė pėr mbrojtje ndėrkombėtare dhe pėrmbajtja e mbrojtjes sė dhėnė, neni 2c,

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32004L0083:EN:NOT.

[93]      Po aty, neni 15.

[94]      28 Eurodeputetė abstenuan. Shih: Komunikatė pėr Shtyp e Parlamentit Evropian, Prospektet e anėtarėsisė nė BE tė Shqipėrisė dhe Kosovės, 8 korrik 2010, http://www.europarl.europa.eu/en/pressroom/content/20100707IPR78046.

[95]      Parlamenti Evropian, Rezoluta e 8 korrikut 2010 pėr Procesin e integrimit evropian tė Kosovės, Strasburg, 8 korrik 2010, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2010-0281&language=EN&ring=B7-2010-0409.

Berlin - Bruksel - Prishtinė, 22 November 2010
Click here to view this document as a PDF file in A4 format. To download the PDF file to your computer, right-click here, select "Save Link/Target As..." in the contextmenu and choose a destination on your hard disk. If you are having problems opening this PDF file, please click here for help. Please note that the PDF version of this document also contains footnotes that are not used in its web version.
Share: What are these?